„Lonely Planet“ pavadino Vilnių viena iš dažniausiai be reikalo aplenkiamų sostinių Europoje. Išties, kai planuojame savaitgalio išvykas, dažniausiai galvojame apie Prahą, Vieną ar Berlyną. Apie Vilnių – retai. Bet tai yra klaida. Patikrinome patys, ką siūlo Lietuvos sostinė“, – populiaraus Lenkijos naujienų portalo gazeta.pl kelionių skiltyje rašo jos redaktorė Aleksandra Podgórska.
Vilnių gali apžiūrėti neskubėdamas, tuo ritmu, kuriuo gyvena šis miestas.
Žurnalistės teigimu, Vilnius yra tiesiog sutvertas savaitgalio išvykai: „Aš Vilnių aplankiau liepą. Praleidau ten nepilnas tris dienas ir galbūt vos vienos dienos pritrūko, kad pamatyčiau visas pagrindines įžymybes. Gali tai skambėti kaip priekaištas, kad nėra ką šiame mieste pamatyti, bet kalbu ne apie tai. Savotiška Vilniaus koncentracija man atrodo kaip didžiulis privalumas. Tuo tarpu, kai daugelyje Europos sostinių įdomybių pasiūla yra milžiniška, kurias apžiūrėti gali neužtekti ir savaitės, Vilnių gali apžiūrėti neskubėdamas, tuo ritmu, kuriuo gyvena šis miestas.“
O ir pasiekti Vilnių nėra sunku – iš Varšuvos skrydis trunka vos valandą, lėktuvai skrenda ir iš Gdansko.
Toliau gazeta.pl kelionių skilties redaktorė aptaria kelis aspektus, labiausiai įsiminusius iš kelionės į Vilnių. Pirmasis – susisiekimas.
„Populiariausias ir patogiausias transportas Vilniuje yra autobusai ir dviračiai, nors daug įžymybių yra išsidėsčiusios arti vienos kitų, tad kai kuriose miesto vietose galima vaikščioti pėsčiomis (tarkim, Senamiestyje). Atvykus verta investuoti į „Vilnius City Card“, kuri turi keturias versijas: 24 valandų be viešojo transporto (kaina 20 eurų), 24 valandų su viešuoju transportu (30 eurų), 72 valandų be transporto (35 eurai) ir 72 valandų su transportu (45 eurai). Su tokiomis kortelėmis galima ne tik nemokamai važinėti, bet ir aplankyti muziejus, sudalyvauti organizuotose ekskursijose, taip pat pasinaudoti daugeliu nuolaidų“, – patarimus tautiečiams beria A.Podgórska.
Pažintį su miestu žurnalistė siūlo pradėti nuo Katedros aikštės, kurios centre – pati katedra, svarbiausia šventovė Lietuvos katalikams. Užsukus į ją būtina aplankyti ir požemius, kur palaidoti ne vienas valdovas, tarkim, karalius Aleksandras Jogailaitis, Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė ir t.t.
„Priešais katedrą yra paminklas, kurio galima ir nepastebėti – žmogaus pėdos, įspaustos grindinyje. Jos įamžina taip vadinamą gyvų žmonių grandinę, kurią sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai 1989 m. rugpjūtį. Ši grandinė nusitęsė apie 600 km, o joje sustojo du milijonai asmenų, kurie laikėsi susikibę rankomis ir tokiu būdu protestavo dėl tuometinės politinės šių kraštų situacijos (tada jie priklausė Sovietų Sąjungai). Klausant, kaip apie tai pasakoja tikras vilnietis, per kūną bėgioja šiurpuliukai“, – populiariai apie Baltijos kelią papasakoja A.Podgórska.
Prie katedros jos dėmesį patraukė ir dar viena aikštės plytelė – „Stebuklas“, ant kurios turi sustoti norintys, kad jų svajonės išsipildytų. „Reikia sugalvoti norą ir apsisukti tris kartus aplink save pagal laikrodžio rodyklę. Tada „svajonė išsipildys“...“ – lenkus vilioja žurnalistė.
Jos dėmesio sulaukė ir Valdovų rūmai, tad trumpai papasakojama ir jų atstatymo istorija. Taip pat – Gedimino paminklas ir Vilniaus įkūrėjo legenda.
„Nuo aikštės driekiasi Gedimino prospektas, viena iš didžiausių ir reprezentatyviausių Vilniaus gatvių. Noriai ją lanko ir turistai, ir gyventojai, nes čia yra daug parduotuvių, restoranų ir kavinių. Įdomu tai, kad ši gatvė ne vieną kartą keitė pavadinimą – priklausomai nuo to, kas tuo metu valdė Lietuvą. Tai buvo ir Adomo Mickevičiaus, ir Lenino, Stalino gatvė“, – rašoma straipsnyje.
Neliko nepastebėtas ir Vilniaus grožis iš aukštai. Minimos katedros ir Šv. Jonų bažnyčios varpinės, tačiau A.Podgórskai didžiausią įspūdį paliko Vilniaus vaizdas nuo Trijų Kryžių kalno. Taip pat ji svarsto, kad įspūdinga būtų pasidairyti į miestą ir nuo Gedimino kalno ar pilies bokšto, tačiau pastebi, kad šiuo metu dėl remonto čia patekti negalima.
Pasivaikščioti būtina ir senosiomis Vilniaus gatvelėmis, tarkim, Bernardinų, kurios sienas puošia spalvoti arbatinukai, o joje įsikūręs A.Mickevičiaus muziejus. Arba – Literatų gatvė, kur irgi yra gyvenęs A.Mickevičius, o joje esančių pastatų sienas puošia dedikacijos menininkams.
Neliko neaplankytas ir Užupis. „Užupio respublika tai menininkų respublika. Ir tikrąja šio žodžio prasme, nes turi savo himną, konstituciją (kurioje sužinome, kad tarp kitko žmogus turi teisė mylėti katiną ir rūpintis juo; žmogus turi teisę numirti, bet tai nėra jo pareiga, kaip ir katinas neturi mylėti savo šeimininko, bet sunkiomis akimirkomis turi jam padėti), prezidentą, vyskupą, dvi bažnyčias, kapines ir sargą, kuriuo yra Užupio angelas, stovintis centrinėje aikštėje (šalia tos pačios aikštės yra ir labai populiarus tarp vilniečių baras „Špunka“). Konstitucija iškabinta ant sienos Paupio gatvėje įvairiomis kalbomis“, – apie įspūdžius Užupyje pasakoja A.Podgórska.
Dar viena itin įspūdinga atrakcija Vilniuje – pasižvalgyti į miestą iš oro baliono. Įspėdama, kad tai kainuoja nepigiai, vis dėlto žurnalistė rekomenduoja kaip privalomą pramogą Lietuvos sostinėje.
O kur dar kulinariniai Vilniaus ypatumai – vietinė virtuvė, alaus degustacijos, geriausi desertai. Taip pat kultūros objektai. Gazeta.pl pastebi dar tik statoma – MO muziejų