Lietuvoje J.Bellas viešėjo jau ne kartą, dalyvavo turizmo konferencijose, lankėsi sostinėje, Trakuose, vaikštinėjo Kuršių nerijos pakrantėmis. Pajūryje pastarąjį kartą buvo rudenį, kuomet turistų čia jau vienas kitas. Britas stebėjosi – įspūdingi, platūs, žmogaus nepaliesti paplūdimiai, žaliuojantys miškai, o taip tuščia.
„Buvo nuostabus laikas, vaikščiojome po miškus, paplūdimius. Buvo tuščia, sakė, sezono pabaiga... Liūdna, labai liūdna... Viešbučiai stovi tušti, o juk galima būtų pasiūlyti poilsį visai kitomis kainomis. Žiūrėkite, visų Skandinavijos šalių problema yra sezoniškumas“, – 15min sakė britas.
Klaipėdos regiono turizmo atstovams jis dalijosi patirtimi, kaip mažą regioną parduoti pasauliui be pinigų, o svarbiausia čia – kūrybiškumas.
„Kodėl turėčiau atvykti į Lietuvą?“ – vos pradėjęs savo pranešimą auditorijos klausė svečias. Prieidamas prie vieno ar kito klausytojo išgirdo „todėl, kad čia žalia ir saugu“, „todėl, kad čia gražūs paplūdimiai“.
„Kodėl turėčiau atvykti į Lietuvą?“ – vos pradėjęs savo pranešimą auditorijos klausė svečias.
„Paplūdimių yra ir Britanijoje, kokio velnio man čia važiuoti?“ – klausė J.Bellas. Paėmęs keletą senesnių kelionių vadovų po Baltijos šalis jis klausė, ar mūsų šalis verta tik poros puslapių šiose knygose? O kada buvo išleista paskutinioji?
„Knygos yra svarbios. Jungtinėje Karalystėje yra knygynas, prekiaujantis vien kelionių vadovais“, – demonstravo britas, ekrane atversdamas vos keletą skurdžių knygų pasiūlymų.
„Tai rodo, kokia yra Lietuva turizmo sektoriuje“, – sakė jis, lygindamas mūsų mažą šalį su kitomis auksiniu klimatu nestebinančiomis šalimis – Islandija, Farerų šalimis, net ir Slovėnija, kuri į šalį šaltuoju metu jau sugebėjo pritraukti apie 60 tūkstančių turistų, kuriuos visai ne sezono metu priviliojo.... bitės.
„Man nesvarbu, kad sausis, jei galiu kalbėtis apie medų, tai nuostabu“, – sakė britas.
Vilioja istorijos
Brito manymu, mūsų šalis, tikrai turi kuo pasididžiuoti, didelį dėmesį turėtų skirti užsienio šalių žurnalistams, kviesdama juos į turus po Lietuvą ar tam tikrus jų regionus. Jų patirtys visiškai nemokamai nugultų spaudos puslapiuose ar internetinėse platformose. Lietuvai tekainuotų svečių vizitas, o aprašyti įspūdžiai pasiektų milijonus žmonių.
Jo teigimu, britų rinka yra išskirtinė rinka, kaip ir vokiečių. Milijonai britų kasdien skaito popierinę spaudą. Vien geros kokybės nuotraukos „parduotų Lietuvą“, o įspūdingi, žmogaus nepaliesti ir neapstatyti paplūdimiai, kokie stūkso Ispanijoje, tiesiog pakerėtų potencialus turistus. Taip mano turizmo sektoriuje nardantis britas.
„Anksčiau britai iš anksto pirkdavo keliones į Maljorką, dabar jau nebe“, – sakė J.Bellas. Britai ieško įvairesnių atostogų krypčių, dažnėja kelių dienų kelionės.
Perskaitę istorijas žmonės noriai apsilankytų Lietuvoje. J.Bellas sako nustebęs, kuomet išgirdo istoriją apie Klaipėdos Teatro aikštėje stovinčią Taravos Anikę, kuri dingo po Hitlerio apsilankymo, mat, kaip sakoma, fiureris supyko, kad mergaitė jam kalbant iš teatro balkono buvo atkišusi jam nugarą.
„Tai buvo vienas nuostabiausių, įdomiausių mano kelionės momentų –stovėti istorinėje vietoje, Teatro aikštėje. Tai raktas į sėkmę“, – įsitikinęs J.Bellas, kurio teigimu, žurnalisto surašyta istorija yra 25 kartus vertesnė nei tiesiog reklama.
O tokių istorijų juk begalės – sandėlių, kurie virto viešbučiais. Ko vertas pasakojimas apie vieną Palangos viešbučių, kuriame miegodavę prezidentai. Esą turistai mielai paklotų porą šimtų eurų galėdami miegoti prezidento lovoje.
Pakviesti užsienio žurnalistus, jiems leisti užsikabinti už širdį paliečiančių istorijų – tai bene paprasčiausias kelias į sėkmę.
Paprastas receptas
Kalbėdamas su 15min britas siūlė, kad ir vieną paprasčiausių mokamos reklamos receptų.
„Pakabinkite Londono autobuse savo nuostabių paplūdimių nuotrauką, o po ja klausimą „Kas ši vieta? Bermudai?“. O po apačia parašykite, ne, tai visai šalia – tai Lietuva, Klaipėda“, – vieną pavyzdžių pateikė britas, juolab kad Londoną ir pajūrį jau sujungę tiesioginiai skrydžiai.
Pakabinkite Londono autobuse savo nuostabių paplūdimių nuotrauką, o po ja klausimą „Kas ši vieta? Bermudai?“
Kalbėdamas apie Kuršių nerijos pakrantes ir neišnaudotas jos galimybes, britas įsitikinęs, jog papirkti naujų krypčių ieškotojus nebūtų sudėtinga, jei būtų išnaudojamas vaizdinis potencialas – kad ir įspūdinga kopų ir žmogaus su jėgos aitvaru, genamu vėjo, nuotrauka.
Gintarinė pakrantė
„Klaipėdos regiono turizmo ir žemės ūkio plėtros studijos“ (turizmo dalies) ekspertas, „Kaunas 2022“ ambasadorius Ričardas Grynas, pranešime „Kaip parduoti mažą regioną pasauliui“, pagrindiniais Klaipėdos regiono iššūkiais įvardijo ganėtinai trumpą jūros pakrantės ruožą, dažnai niūrų orą, žemą vandens telkinių temperatūrą, tačiau išskyrė švarius, civilizacijos nesugadintus ir itin tinkančius šeimoms paplūdimius, taip pat viešbučių ir maitinimo įstaigų teikiamų paslaugų kokybę ir kainas.
Taip pat Ričardas atkreipė dėmesį, kad atskirų miestų ar turistinių objektų komunikacija nėra tinkama užsienio rinkai, tad, norint patraukti svečių iš užsienio dėmesį, būtina vieninga regiono bei visos šalies rinkodara, formuojanti aiškią ir patrauklią žinutę. Svečiams įdomūs įvairūs turistiniai maršrutai, susiję su šalies išskirtiniu kultūriniu ar gamtiniu paveldu.
Pasak R.Greeno, nors lietuviams ir nepatinka, socialinėse platformose dažniau turėtų būti vartojamas pavadinimas Baltijos šalys (Baltic States).
„Kuo toliau nuo Lietuvos, tuo sunkiau įtvirtinti šalies vardą. Juk yra ir kitų pavyzdžių – Balkanų šalys, Beniliukso šalys, Centrinė Amerika“, – vardijo britas, neslėpdamas, jog paklausus britų apie Lietuvą tenka išgirsti ir tokių atsakymų, jog tai šalis netoli Rumunijos arba Bulgarijos, o štai amerikiečiai yra įvardiję, jog tai vargana šalis Jugoslavijoje.
Peržvelgęs mūsų šalies miestų ir regionų turizmo svetaines, britas pažėrė priekaištų, jog šie nepatrauklūs nei istorijomis, nei nuotraukomis. Jis siūlė vengti po nuotraukomis skelbti tiesiog miestelio, kuris turistams nieko nesako, pavadinimus. Įspūdingą nuotrauką turėtų lydėti užkoduota istorija.
„Mes nežinome miestų, nuotraukos turi sužadinti jausmus“, – patarė jis.
Įspūdingų nuotraukų taip pat nepakanka, stinga tikslių žymėjimų, vadinamųjų grotažymių.
Žinovų teigimu, bijoti kaimynų ir galvoti, kad šie mūsų konkurentai, visai neverta. Tad turistus puikiai viliotų žymės, kuriose atsispindėtų skambesys „Baltijos pakrantė“ (Baltic coast), „Gintarinė pakrantė“ (Amber coast), Baltijos šalys. To visai nereikėtų bijoti, o kibti vienas kitam į parankę.
Jam antrino ir J.Bellas.
„Sutikime, kad iš toli atvykę turistai visada vienu šūviu nori nušauti kelis zuikius ir lankosi keliose šalyse. Štai aš, išlipęs Palangos oro uoste, išvažiuodamas matau dvi kryptis – Klaipėda ir Liepoja, o juk Liepojoje kadaise buvo karališkojo britų laivyno karo bazė“, – pridūrė J.Bellas.
Klaipėdos regionui, norinčiam save parduoti pasauliui, trūksta vieningumo. Panašu, kad Palanga, Klaipėda ir Kuršių nerija kol kas save bando parduoti atskirai, o regiono, įsikūrusio prie jūros, stiprybė būtų bendrystė, bendra interneto svetainė turistams, kurioje persipintų nuotraukų kupinos tiek gyvenimiškos istorijos, atraktyvūs pasiūlymai šeimoms, taip pat dėmesys turistams, kurie domisi agrokultūra, aktyviu laisvalaikiu.
