Atnaujintame įstatymo variante numatyta, kad nuosavas įmonės kapitalas negali būti mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo. Šiuo metu Valstybinis turizmo departamentas atlieka kelionių agentūrų analizę, peržiūri įmonių balansus. Pagal Turizmo įstatymą taip pat numatyta, kad keliones parduodančios įmonės privalo apsidrausti civilinę atsakomybę ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų, išvykstamojo turizmo bendrovės – 50 tūkst. eurų (be užsakomųjų skrydžių) ir 150-200 tūkst. eurų (su užsakomaisiais skrydžiais).
Visi šie reikalavimai sujudino kelionių paslaugų rinką, kurioje, Valstybinio turizmo departamento duomenimis, šiuo metu veikia maždaug 250 kelionių organizatorių. Iš jų 120 užsiima išvykstamuoju turizmu, t.y. siūlo ar organizuoja keliones į užsienį.
Ieško išlikimo receptų
Nors turizmo įstatymo pataisos jau įsigaliojo nuo lapkričio 1 dienos, nemaža dalis kelionių agentūrų vadovų teigė dar nespėję įsigilinti į jas. Teisindamiesi laiko stygiumi, komandiruotėmis ar ligomis jie atsisakė bendrauti su žiniasklaida.
Komentuoti sutikę kelionių agentūrų vadovai tvirtino, kad nauji reikalavimai, numatyti įstatyme, jau įnešė chaoso į jų darbą. Nors trauktis iš rinkos kol kas niekas nežada, apie galimybes keisti įmonės statusą galvoja ne vienas.
Kelionių agentūros, UAB „Traveldeals LT“, valdančios prekinį ženklą „Makalius.lt“, direktorius Rimvydas Širvinskas 15min.lt sakė jau apsisprendęs dėl savo įmonės statuso – iš kelionių agentūros ji taps kelionių organizatoriumi, klientams siūlysiančiu keliones autobusais. Pašnekovas buvo atviras – tai padaryti nusprendė įsigaliojus įstatymo pataisoms.
„Iš karto (įsigaliojus įstatymo pataisoms, – red. past.) pradėjome domėtis draudimu. Tačiau dar neatradau, kas galėtų pasiūlyti tinkamą variantą. Atrodo, kad su tais kelionių agentais ir jų draudimu niekas nebesusigaudo – patys draudikai siūlo draudimą, kuris tokiai veiklai netinka. Kelionių agentai iki šiol aiškinasi, kuri kompanija galėtų juos apdrausti tinkamai, kaip to reikalauja departamentas (Valstybinis turizmo departamentas, – red. past.). Mes nusprendėme padaryti kitaip – tapti kelionių organizatoriumi. Dabar jau domimės, ne draudimu, bet kaip tapti organizatoriais. Iš jų reikalaujama 150 tūkst. litų „įšaldytos“ sumos arba laidavimo. Ieškome bendrovės, kuri galėtų mums laiduoti tą sumą. Lėktuvų kelionių neplanuojame organizuoti, tik autobusais. Jos mažiau rizikingos“, – pasakojo R.Širvinskas.
Kadangi turizmo įstatymo pataisos jau veikia, o nemaža dalis agentūrų tebesiaiškina privalomojo draudimo niuansus, situacija sudėtinga. Kad pereinamuoju laikotarpiu užsakytos kelionės vyktų nepažeidžiant įstatymų, dalis agentūrų vietoje draudimo moka tam tikrą užstatą kelionių organizatoriams.
„Tokį variantą, kol niekas neaišku dėl draudimo, siūlo patys kelionių organizatoriai. Draudimas jiems pirmiausia ir skirtas – jis parodo, kad esi patikimas, kaip kelionių agentas, ir gali atsakyti už problemas, kurios gali vėliau iškilti, tarkime, su tavo finansais. Todėl organizatoriai siūlo apmokėti avansą, kažkokį užstatą palikti. Taip ir galima pardavinėti tas keliones“, – sakė kelionių agentūros „Traveldeals LT“, valdančios prekinį ženklą „Makalius.lt“, vadovas R.Širvinskas.
Svarbiausia – atkurti klientų pasitikėjimą
Agentūrų atstovai sakė jaučiantys mažėjantį klientų pasitikėjimą – žmonės nori keliauti, tačiau baiminasi pirkti paslaugų paketus. Tai lėmė šiais metais kelionių rinką krėtę bankrotai – per metus Lietuvoje bankrutavo 4 kelionių organizatorės – „Go Planet Travel“, „Go Baltic Travel“, „Neoturas“ ir „Freshtravel“, valdanti prekinį ženklą „Plius Travel“.
„InLt“ kelionių agentūros direktorė Giedrė Rožytė-Jokūbavičienė neabejojo, kad griežtesni reikalavimai padės išgryninti kelionių rinką. O to reikia, kad būtų atkurtas klientų pasitikėjimas kelionių agentūromis.
„Didesni finansiniai reikalavimai – dėl draudimo ir kapitalo – mūsų įmonei bus papildoma našta. Tačiau didesnė problema būtų tai, jei keleiviai, kuriuos sukrėtė pastarųjų metų įvykiai, nustotų keliauti. Tuomet patirtume kur kas didesnius nuostolius. Dabar klientui yra baisu, jis nebepasitiki agentūromis ir operatoriais“, – sakė G.Rožytė-Jokūbavičienė.
Pašnekovės teigimu, Turizmo įstatymų pataisos rodo Valstybinio turizmo departamento mąstymą į priekį, nes šiuo metu Lietuvoje yra ne viena kelionių paslaugas siūlanti įmonė, kurios tikslas vienas – greitas pelnas. Konkretizuoti, kokios tai įmonės, pašnekovė nenorėjo.
Departamentas prognozuoja, kad trečdalis agentūrų gali pasitraukti
Valstybinio turizmo departamento laikinasis vadovas Juozas Raguckas pirmadienį teigė, kad dėl sugriežtinto reguliavimo maždaug trečdalis Lietuvos kelionių organizatorių gali bankrutuoti. Jo teigimu, apie 30 proc. dabar rinkoje veikiančių įmonių gali neatitikti reikalavimo, kad nuosavas įmonės kapitalas turi būti ne mažesnis nei pusė įstatinio kapitalo.
„Pagal imperatyvią įstatymo nuostatą mes turėsime juos informuoti, kad jei per 6 mėnesius neišspręs savo problemų, jų kelionių organizavimo pažymėjimai bus panaikinti“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J.Raguckas.
Laikinasis departamento direktorius taip pat užsiminė, kad sugriežtinus kelionių rinkos įmonių reguliavimą bei pakėlus finansinę kartelę, sulaukia verslo pasipriešinimo.
