Po svilinančia Turkijos saule turistai vaikštinėja po Osmanų ir Bizantijos laikų pilis atkuriančias dekoracijas, fotografuojasi su aktoriais, vilkinčiais tradiciniais osmanų kostiumais, ir stebi žirgų kaskadininkų pasirodymus, rašo „Euronews“.
Tarp jų – 22 metų Riia Toivanen, ištikima turkų televizijos dramų gerbėja, kuri kartu su mama atvyko į Stambulą iš Suomijos, kad pasinertų į savo mylimų laidų pasaulį.
Už maždaug 12 800 kilometrų už žemės rutulio, Argentinoje, Karloso Pase (isp. Villa Carlos Paz), 66 metų pensininkė mokytoja Raquelė Greco žiūri turkiškos romantinės komedijos epizodą, apsupta suvenyrų iš savo vienintelės kelionės į Stambulą, kur aplankė lankytinas vietas, pažįstamas iš ilgamečio turkiškų laidų žiūrėjimo.
„Man atrodė, kad sapnuoju, negalėjau patikėti, kad gyvenu tuo, ką kasdien matau seriale“, – sakė ji apie savo apsilankymą šių metų balandį.
Turkijos televizijos dramų, arba turkiškai dizi, populiarumas visame pasaulyje lėmė, kad Turkija tapo pagrindine televizijos eksportuotoja. Ir tai labai sustiprino tarptautinį šalies įvaizdį bei pritraukė milijonus žiūrovų bei turistų visame pasaulyje į istorines ir kultūrines vietas, kurios yra daugelio serialų fonas.
Tyrimų bendrovės „Parrot Analytics“ duomenimis, 2020-2023 m. pasaulinė turkiškų serialų paklausa išaugo 184 proc. ir Turkija tapo viena didžiausių televizijos serialų eksportuotojų pasaulyje.
„Kiekvieną vakarą visame pasaulyje pasiekiame daugiau kaip 400 mln. žiūrovų“, – sakė Izzet Pinto, „Global Agency“, eksportuojančios turkiškas dramas į pasaulio rinkas, generalinis direktorius.
Nors „Deli Yurek“ buvo pirmasis turkiškas serialas, eksportuotas į Kazachstaną 2001 m., tačiau 2005 m. pasirodęs romantinis serialas „Gumus“ katapultavo turkų serialus į pasaulinę šlovę. Serialas, kuriame pasakojama apie tradicinės kilmės moterį, prisitaikančią prie miesto gyvenimo, labai išpopuliarėjo Artimuosiuose Rytuose.
2006 m. romantinė drama „Tūkstantis ir viena naktis“, laisvai paremta Artimųjų Rytų pasakų motyvais, kurios veiksmas vyksta šiuolaikiniame Stambule, sužavėjo žiūrovus Balkanuose.
„Didingasis amžius“, paremtas XVI a. Osmanų imperijos sultonu Suleimanu Didžiuoju, tapo istorinės grožinės literatūros pavyzdžiu. Šis serialas sulaukė populiarumo ir Lietuvoje.
Kodėl turkų televizijos dramos tokios populiarios?
Turkijos serialų gerbėjų platformos „Dizilah“ įkūrėja Haley Uganadi sako, kad dramų populiarumą lemia šeimai, draugystei ir meilei skirtos temos, dažniausiai vykstančios prabangaus gyvenimo būdo Stambule arba turtingos Turkijos istorijos fone.
„Juose kiekvienas ras kažką sau, nepriklausomai nuo to, iš kur esate kilęs. Žiūrėdama turkiškas dramas matau savo mamos, savęs ir savo brolių ir seserų atspindžius“, – „Euronews“ sakė H.Uganadi.
Jos platformą kas mėnesį pamato apie 1,5 mln. žiūrovų, o gerbėjai yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Graikijos, Indijos ir Pakistano.
Paprastai turkų dramos yra orientuotos į šeimą. Ten nėra nuogybių, keiksmų ar blogų žodžių, nėra daug neapykantos. Taigi, žiūrėti gali tiek seneliai, tiek ir anūkai.
Augant industrijai, plečiasi ir serialų temos, pavyzdžiui, „Raudonos rožės“, kuriame nagrinėjama dinamika tarp griežtai pasaulietinės vakarietiškos šeimos ir išgalvotos islamo brolijos.
Serialų gerbėjai plūsta į Stambulą
Suomė R.Toivanen ir jos motina apžiūrėjo Bozdago kino studiją, didžiulį kompleksą Stambulo šiaurėje, kur kuriami istoriniai Osmanų imperijos laikų kino hitai.
Pasak merginos, į Stambulą ją atvedė meilė romantinėms dramoms „Meilė už juodus pinigus“ ir „Begalinė meilė“.
„Man labai patinka turkų kultūra, – sakė ji. „[Serialai] labai draugiški ir šilti, juose vyksta daug dramų“.
Tokių kaip ji – daugybė. Kasdien į Stambulą atvykstantys turistai čia siekia „pajusti“ serialuose pamatytą Turkiją.
Stambulo Bahcesehiro universiteto kino ir televizijos docentas dr. Denizas Gurgenas Atalay sako, kad turkų TV serialų industrija 2023 m. iš užsienio eksporto uždirbo 1 mlrd. dolerių (918 mlrd. eurų) ir daro didelę įtaką turizmui, ypač Stambule.
„Televizijos serialų sektoriui tenka didžiulė dalis. Seriale pateikiamas Stambulo įvaizdis, čia valgomas maistas, geriami gėrimai, klausoma muzika, gyvenimo lygis ir kultūra čia suteikia labai malonią vietą vertinti serialus“, – sakė dr. D.G.Atalay.
Serialo „Raudonos rožės“, kurio nekantriai laukiama antrojo sezono premjera įvyks rugsėjo pabaigoje, žvaigždė Mertas Yazicioglu buvo apsirengęs savo personažo, islamo sektos nario, drabužiais, kai padarė pertraukėlę filmavime, kad pasikalbėtų su „Euronews“.
Serialas išpopuliarino švelniai kalbantį 31-erių metų jaunuolį – dabar Turkijos žiniasklaida seka kiekvieną jo žingsnį.
„Mes pristatome turkų kultūrą užsienyje. Dėl to esame labai laimingi“, – sakė jis, vilkėdamas savo personažo kelnes ir prie jų priderintą liemenę.
