Pasauliui su koronavirusu kovojant draudimais keliauti, karantinais ir raginimais vengti susibūrimų, antradienį Turkmėnistanas Pasaulio sveikatos dienos proga surengė masinį važiavimą dviračiais.
Ši Centrinės Azijos valstybė – viena iš vos keliolikos šalių, kurioje nėra pranešta apie COVID-19 užkratą. Kai kurios iš šių šalių jo dar išties gali neturėti, pavyzdžiui, kone izoliuotos Ramiojo vandenyno salos. Tačiau ar sausumos valstybė galėjo atsilaikyti? Ar galima pasitikėti statistika valdžios, kuri gerai žinoma dėl propagandos ir cenzūros?
Ar galima tikėti valdžia?
„Oficiali sveikatos statistika Turkmėnistane yra liūdnai pagarsėjusi savo nepatikimumu“, – BBC sakė Londono Higienos ir tropinės medicinos mokyklos profesorius Martinas McKee, studijavęs turkmėnų sveikatos apsaugos sistemą.
„Pastarąjį dešimtmetį jie tikina, kad šalyje nėra nė vieno žmogaus su ŽIV/AIDS, – tai yra neįtikėtina. Taip pat žinome, kad šio amžiaus pradžioje jie slėpė įrodymus apie ne vieną ligos proveržį, įskaitant ir marą“, – teigė profesorius.
Daug žmonių Turkmėnistane net bijo garsiai pasvarstyti, kad COVID-19 iš tiesų jau gali būti šalyje. „Mano pažįstamas, dirbantis valstybinėje agentūroje, man sakė, kad aš neturėčiau sakyti, jog virusas čia yra arba aš apie tai girdėjau, kitaip galiu patekti į bėdą“, – BBC sakė sostinės Ašchabado gyventojas, prašęs neminėti jo vardo.
Turkmėnistano valdžia visgi dirba tam, kad jeigu proveržis kiltų, jį būtų galima suvaldyti. Kartu su Jungtinių Tautų agentūromis šalyje, jie tariasi dėl veiksmų plano.
JT koordinatorė Elena Panova BBC teigė, kad šiame plane kalbama apie koordinaciją visos šalies lygmeniu, pranešimus apie riziką, atvejų tyrimą, laboratorinę diagnostiką ir kitas priemones.
Paklausta, ar JT pasitiki oficialia Turkmėnistano statistika dėl COVID-19, E.Panova vengė tiesaus atsakymo. „Mes remiamės oficialia informacija, nes tai daro visos šalys, – sakė ji. – Nėra keliamas pasitikėjimo klausimas, nes taip tiesiog yra veikiama.“
Jos teigimu, anksti pradėtos priemonės, tokios kaip kelionių apribojimai, galėjo prisidėti prie to, kad šalyje nėra patvirtintų koronaviruso atvejų. Turkmėnistanas išties uždarė didžiąją dalį savo sienų perėjimo punktų daugiau nei prieš mėnesį.
Šalis taip pat vasario pradžioje atšaukė skrydžius į Kiniją ir kai kurias kitas šalis, taip pat pradėjo nukreipti tarptautinius reisus nuo savo sostinės į Tiurkmenabatą šalies šiaurės rytuose, kur buvo sukurta karantino zona.
Visgi, anot kelių gyventojų, kai kuriems žmonėms pavyksta per kyšius ištrūkti iš zonos ir išvengti dviejų savaičių izoliacijos palapinėje.
E.Panova teigė, kad visi atvykstantys į šalį ir tie, kuriems pasireiškia simptomai, tiriami dėl COVID-19. Visgi ji negalėjo pateikti konkrečių skaičių, kiek testų atliekama per dieną ir kiek testavimo galimybių šalis turi. „Kiek suprantame iš pokalbių su valdžios pareigūnais, jie jų turi pakankamai“, – tikino ji.
Tačiau kiek pasirengusi yra šalies sveikatos sistema susitvarkyti su koronaviruso protrūkiui?
„Nežinome, – prisipažino E.Panova. – Mums yra sakoma, kad jie yra tam tikru lygiu pasiruošę, ir mes tuo neabejojame... kadangi jų ligoninės yra labai gerai aprūpintos.“
„Visgi jeigu kiltų protrūkis, tai būtų didelis spaudimas sveikatos sistemai, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje. Tad nepaisant to, kiek esi pasiruošęs, to paprastai vis tiek nepakanka. Būtent todėl mes su jais kalbame apie daugiau ventiliatorių ir kitų prietaisų įsigijimą“, – teigė JT atstovė.
Kodėl valdžia gali meluoti?
Visuomenė visgi suvokia, kad yra pavojus. Judėjimas tarp miestų yra apribotas, o tie, kurie atvyksta į Ašchabadą, turi turėti gydytojo pažymą. Turgūs ir biurai smilkomi žole yuzarlik, kuri naudojama vaistažolių medicinoje. Prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas aiškino, kad jos deginimas atbaidys virusą, nors to įrodymų ir nėra.
Tačiau priešingai nei didžiojoje dalyje pasaulio, gyvenimas Turkmėnistane teka įprasta vaga. Kavinės ir restoranai veikia. Minios būriuojasi vestuvėms. Niekas nedėvi kaukių, o masiniai renginiai vyksta, kaip ir numatyta. Atrodo, kad šalis atsisako patikėti, jog koronavirusas kelia grėsmę.
Kodėl Turkmėnistanas taip elgiasi? Pasaulio sveikatos dienos proga surengtas važiavimas dviračiu gali pateikti paaiškinimą.
Prezidentas G.Berdimuhamedovas yra didžiausia žvaigždė ir dėmesio centras kasmetiniame renginyje. Jo sveikata labai svarbi įvaizdžiui. Valstybinė televizija reguliariai rodo jį kilnojantį svorius sporto salėje ar važinėjantį dviračiu. Jis yra pagrindinis elementas „sveikatos ir laimės“ kampanijose, kuriose rodomi valstybės tarnautojai su identiškomis uniformomis darantys rytinę mankštą.
Pagrindinė žinutė, transliuojama šaliai – tauta yra sveika, todėl ir laiminga. Ir tai – dėka prezidento. G.Berdimuhamedovas yra paskelbęs, kad jo prezidentavimas yra „galybės ir laimės era“. O COVID-19 protrūkis galėtų demaskuoti, kokia tuščia jo transliuojama žinia iš tiesų yra.
Globalioje ekonomikoje, kurioje mes dabar gyvename, kiekviena šalis yra saugi tiek, kiek saugi silpniausia šalis pasaulyje.
Būtent dėl to Turkmėnistano valdžia gali mėginti paslėpti protrūkį, net jeigu šalies piliečiai ir būtų infekuoti. O tai itin neramina profesorių M.McKee.
„Matėme, kaip COVID-19 infekcija sparčiai iš Kinijos išplito į visą pasaulį. Globalioje ekonomikoje, kurioje mes dabar gyvename, kiekviena šalis yra saugi tiek, kiek saugi silpniausia šalis pasaulyje“, – teigė jis BBC.
„Net jeigu kitos šalys sugebės sukontroliuoti epidemiją, yra rizika, kad ir toliau plis infekcija iš tų šalių, kurioms to padaryti nepavyko. Panašu, kad Turkmėnistanas gali būti geras pavyzdys“, – teigė profesorius.
