„Neskirdami laiko atostogoms ar tiesiog poilsiui, galite susidurti su pervargimu ir perdegimu“, – sako Joyce Marter, licencijuota psichoterapeutė ir knygos „The Financial Mindset Fix“ autorė.
Ji atkreipia dėmesį į neseniai atliktą Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimą, kuriame nustatyta, kad pervargimas ir perdegimas vos per vienerius metus lėmė daugiau nei 745 000 mirčių, rašoma The Healthy.
Štai kodėl atostogos yra labai svarbios sveikatai
„Panašiai kaip sportininkams reikalingos fizinio krūvio pertraukos, taip ir atostogos yra gyvybiškai svarbios sveikatai, nes jos nutraukia streso ciklą, – sako Erin Engle, psichologijos mokslų daktarė ir psichologė.
Kasdienis ir nesibaigiantis stresas daro didelę žalą jūsų organizmui. Stresas gali sukelti virškinimo problemų, sukelti gimdos kaklelio vėžio riziką, padidinti kraujospūdį... – galima tęsti ir tęsti.
2023 m. vasario mėn. žurnale „Molekulinė psichiatrija“ paskelbtame tyrime lėtinis stresas siejamas su padidėjusia daugelio lėtinių ligų, psichikos sveikatos sutrikimų ir net kognityvinių problemų, pavyzdžiui, pablogėjusios atminties ir mokymosi gebėjimų, rizika. Dr. E. Engle priduria: „Lėtinis stresas kenkia mūsų gebėjimui išlikti darbingiems ir produktyviems, atsispirti infekcijoms, gali nukentėti miegas.“
Per didelis stresas kelia problemų ir jūsų širdžiai. „Ilga darbo savaitė, apibrėžiama kaip ilgesnė nei 55 valandos per savaitę, siejama su maždaug 35 proc. didesne insulto rizika ir 17 proc. didesne rizika mirti nuo širdies smūgio“, – aiškina kardiologė, medicinos mokslų daktarė Gioia Turitto.
Tad kaip dažnai turėtumėte atostogauti?
Europos kardiologų draugijos atlikto 40 metų trukmės tyrimo metu nustatyta, kad žmonėms, kurie atostogauja trumpiau nei tris savaites per metus, ankstyvos mirties rizika yra 37 proc. didesnė. O štai kas iš tiesų įdomu: ši rizika padidėja nepaisant to, kad gyvenate sveiką gyvenimo būdą.
1974 m. pradėtame tyrime iš pradžių siekta nustatyti, kaip kinta širdies ligų rizika dėl gyvenimo būdo intervencijų, pavyzdžiui, paskirtų fizinių pratimų, mitybos rekomendacijų ir metimo rūkyti. Po penkerių metų tyrėjai nustatė, kad širdies sveikatos programos („intervencinės grupės“) dalyviai turėjo 46 proc. mažesnę širdies ligų riziką.
Tačiau po 15 metų stebėjimo mokslininkai pastebėjo netikėtą tendenciją: priešlaikinių mirčių skaičius intervencinėje grupėje didėjo greičiau nei kontrolinėje grupėje. Neseniai atlikta duomenų analizė atskleidė vieną bendrą priežastį, paaiškinančią šį neatitikimą: nors intervencinės grupės dalyviai apskritai gyveno sveikiau, jie mažiau atostogavo.
Tyrime teigiama, kad trys savaitės atostogų yra stebuklingas skaičius, tačiau ekspertai aiškina, kad tai nebūtinai griežta taisyklė. Pavyzdžiui, gydytoja Rekha Kumar atkreipia dėmesį į kitą tyrimą, kuris rodo, kad žmonių, kurie dvi savaites kasmetinių atostogų paskirstė per penkias trumpas pertraukas, metabolinio sindromo rizika buvo 24 proc. mažesnė. Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“, net ilgi savaitgaliai gali būti labai naudingi. Jame nustatyta, kad žmonių, kurie atostogavo keturias dienas, streso lygis pagerėjo dar mėnesį po to, kai jie grįžo iš atostogų.
Vis dėlto, nors idealu būtų kasmet nedirbti bent tris savaites, ekspertai pabrėžia, kad bet koks laisvas laikas yra naudingas. „Vienos apklausos duomenimis, didžioji dauguma JAV darbuotojų per pastaruosius trejus metus sutrumpino, atidėjo arba atšaukė savo atostogas, – sako J.Marter. – Žmonės turėtų išnaudoti visas jiems skirtas atostogas.“
Daktarė R.Kumar priduria, kad atostogos taip pat nėra panacėja. „Apskritai atostogų nauda sveikatai greičiausiai pasireiškia ir kitoje stresą mažinančioje veikloje, todėl taip svarbu rasti būdų, kaip integruoti tokias veiklas į kasdienį gyvenimą, – sako ji. – Nesvarbu, ar tai būtų mankšta, meditacija, masažai – reguliariai ieškodami būdų, kaip sumažinti stresą, turėsite trumpalaikį ir ilgalaikį teigiamą poveikį savo sveikatai.“
