Visi Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje esantys paplūdymiai, anot Europos aplinkosaugos agentūros parengto kasmetinio tyrimo, atitinka vandens kokybės reikalavimus ir yra saugūs maudytis.
Maždaug 71,4% Lietuvos vidaus vandenų maudyklų pernai buvo puikios kokybės. O tai 25,5% daugiau nei užpernai. 12,2% maudyklų vanduo buvo geros kokybės ir 3,1% – patenkinamos. 36% vidaus vandenų maudyklų vanduo perkopė minimalius kokybės reikalavimus.
Visose Lietuvos maudyklose maudymosi sezonas pernai truko 107 dienų, nuo birželio 1 dienos iki 2011 rugsėjo 15 d. Iš viso šalyje registruota 114 maudyklų, iš kurių 16 – jūrų pakrančių maudyklos ir 98 vidaus vandenų (24 upėse ir 74 ežeruose). Vis dėlto, pernai, palyginti su 2010-aisiais, švarių maudyklų skaičius Lietuvoje sumažėjo 18,7%. Kaip teigiama tyrime, toks skirtumas Lietuvoje atsirado dėl 2011-aisiais įvestų griežtesnių kokybės reikalavimų, pagal kuriuos vertinamas vanduo.
Maudymuisi tinkamu pripažintas ir Londono Serpentino ežeras, kuriame vyks keletas Olimpinių žaidynių renginių: atviro vandens plaukimo maratonas bei triatlono plaukimo dalis.
Šiuos vandens kokybės rezultatus savo tyrime skelbia Europos Komisija, kuri kasmet ištiria per 22 000 maudymosi vietų, ežerų, upių ir paplūdymių visoje Europoje. Tyrime teigiama, kad nuo praeitų metų daugelis vandens telkinių pagerino savo kokybę, todėl šiemet visoje Europoje maudytis yra saugiau ir sveikiau.
Taip 77,1% visų tirtų maudymuisi naudojamų telkinių Europoje atitinka aukščiausius kokybės stadartus. Palyginti su praėjusiais metais, šis skaičius padidėjo 3,5 procentiniais punktais. Maždaug 93,1% pakrančių vandenų klasifikuoti kaip „patenkinami“. Mažiau nei 2% maudyklų neatitinka minimalių kokybės reikalavimų.
90% vandens maudyklų, atitinkančių pačius griežčiausius kokybės reikalavimus, yra Kipre, Kroatijoje, Maltoje ir Graikijoje.
Prasčiausiai vertinama vandens būklė – Nyderlanduose, Bulgarijoje, kaimyninėje Latvijoje, Liuksemburge ir Belgijoje. Šiose šalyse daugiausiai problemų kelia vidaus vandenų būklė.
Vandens kokybė populiariausiose Europos vasaros atostogų vietose, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, 90% perkopia vidutinių reikalavimų kartelę. Puikią vandens kokybę bei maudyklėms skirtus paplūdymius turi 80% šių šalių maudyklų.
Apskritai tyrime teigiama, kad nuo 1990 m. bendra visų ES maudyklų kokybė žymiai pagerėjo. Pakrančių maudymosi vandenų, kurie neatitinka Maudyklų direktyvos nuostatų, skaičius sumažėjo nuo 9,2% 1990 m. iki 1,5% 2011 m. Vidaus maudymosi zonų, neatitinkančių minimalios kokybės reikalavimų, sumažėjo nuo 11,9% 1990 m. iki 2,4% 2011 m. Šis skaičius yra pats žemiausias nuo pat tyrimo vykdymo pradžios.
Maudyklų vanduo visoje Europoje turi atitikti 2006-aisiais pasirašytos Maudyklų direktyvos nuostatas, kuri turi būti įgyvendinta iki 2014 m. gruodžio pabaigos.
Šių metų ataskaitoje surinkti duomenys ne tik iš visų 27 ES valstybių, bet ir iš Kroatijos, Juodkalnijos ir Šveicarijos, kuri savo duomenis pateikia jau pagal naujus griežtesnius reikalavimus.
Du trečdaliai visų Europos maudyklų yra jūrų pakrantėse, kita dalis – prie upių ir ežerų. Daugiausia pakrančių maudymosi vandenų galima rasti Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, o Vokietija ir Prancūzija turi didžiausią skaičių vidaus vandenų maudyklų.
Tyrimo metu laboratorijos analizavo tam tikrų tipų bakterijų lygį, įskaitant žarnyno enterokokų ir „Escherichia coli“ bakterijų, kuris parodo taršos lygį, daugiausia nuo nuotekų ar gyvulininkystės atliekų. Telkiniai skirstomi į puikios kokybės, atitinkančius minimalius kokybės reikalavimus, patenkinamus ir kokybės neatitinkančius.
Be kita ko, Europos piliečiai gali patys pasitikrinti savo mėgstamų maudyklių vandens kokybę internete: atskiras šalis http://www.eea.europa.eu/themes/water/status-and-monitoring/state-of-bathing-water), Informacijos apie vandenį Europoje sistemoje (angl. WISE) (http://water.europa.eu/). Svetainė leidžia vartotojams atsisiųsti duomenis ir pasitikrinti interaktyvius žemėlapius. Žmonės taip pat gali patys pranešti apie savo vietovės vandens būklę naudojant „Eye on Earth“ svetainę (http://network.eyeonearth.org/home/index.html).
