Tai pirmieji lietuviai, pėsčiomis įveikę tokį atstumą iki atominės elektrinės avarijos zonos centro ir atgal. Iš viso į ekspediciją leidosi 6 žmonių grupė, tačiau kelionę baigė tik 5, tarp kurių – 1 moteris.
Norimų aplankyti vietų Černobilio teritorijoje žemėlapius lietuviai susidėliojo iš informacijos nuotrupų internete ir kitų keliautojų pasakojimų dar prieš kelionę, kuriai ruošėsi beveik pusmetį.
Į ekstremalų žygį išsiruošę keliautojai Černobilio katastrofos vietoje išgyveno vienus aštriausių pojūčių, slapstėsi ir nuo vagių, ieškančių metalo laužo, ir nuo nusikaltėlių besislapstančių nuo teisėsaugos.
Į ekstremalų žygį išsiruošę keliautojai Černobylio katastrofos vietoje išgyveno vienus aštriausių pojūčių, slapstėsi ir nuo vagių, ieškančių metalo laužo, ir nuo nusikaltėlių besislapstančių nuo teisėsaugos.
„Tai įspūdinga vieta visiems katastrofų zonų tyrinėtojams, kurioje niekada negali atsipalaiduoti ir prarasti budrumo. Laukiniai žvėrys, pelkės, krūmų sąžalynai vertė nuolat būti pasiruošus netikėtumams, o jų tikrai netrūko. Ši vieta tarsi nukelia į postapokaliptinius laikus“, – pasakoja Š.Jasiukevičius.
Žygio dalyviai ruošėsi ir neįprastai dideliam vietos užterštumui radiokatyviomis medžiagomis.
Pavyzdžiui, radiacijos lygis aplankytame Pripetės ligoninės rūsyje siekė 1900 mikrosivertų per valandą, o prie atominės elektrinės kelio esančios statulos „Fakelas“ radiacijos matavimo prietaisas fiksavo 1000 mikrosivertų per valandą. Beje, Lietuvoje norma laikomas 0,1 mikrosiverto per valandą radiacinis fonas.
Liepos pradžioje Ukrainą alino dideli karščiai, todėl žygeiviams dieną teko 37 laipsnių temperatūroje pėsčiomis įveikti ilgiausią atstumą – per 35 km. Kelionėje nuolat trūko vandens.
Vis dėlto Černobylio katastrofos vietos tyrinėtojai džiaugiasi, kad pavyko pamatyti keletą įdomių objektų, kuriuos visiems susidomėjusiems žygio dalyviai pristatys šių metų liepos 24 d. 18 val. viešbučio „Conti“ konferencijų salė „Nemunas“, Adresas: Raugyklos g. 7/2, Vilnius.
