Žinoma, tik atvykęs į salą supranti, kad atsidūrei kitame pasaulio krašte, kur tave pasitinka 27 laipsnių karštis ir 80 proc. drėgmė, kas jau tave verčia bestovint prakaituoti. Kitas pribloškiantis dalykas – žmonių gausa. Lietuvoje žmonių tankis 45,3 žm./kv.km , o čia – 559 žm./kv.km, tad visko daugiau nei 12 kartų. Bet kadangi mano viešnagė čia, Balyje, tęsis du mėnesius, turiu prie visko prisitaikyti.
Atskridęs per pirmąją savaitę pietų Balyje, Kutoje, susitvarkiau visus būtiniausius dalykus, kas yra svarbu kiekvienam čia atvykusiam turistui: išsikeičiau pinigų, išsinuomojau motorolerį ir susiradau ilgalaikį būstą.
1. Pinigai
Vienintelė valiuta, kuria galima atsiskaityti saloje, yra rupijos. Jos kursas nuolat kinta, už 1 eurą galima nusipirkti 15 000–17 000 rup. Taip išsikeitęs pinigus tampi milijonieriumi. Tačiau reikia būti atsargiam ir budriam – turint dideles pinigų sumas labai lengva būti apgautam vietinių pardavėjų ar taksistu. Neapsižiūrėjęs gali gauti grąžos 2000 rup vietoj 200 000 rup – t.y. vietoj 12 Eur – 12 ct. Aš pats asmeniškai per mėnesį nebuvau pakliuvęs į tokią situaciją, tačiau iš kitų saloje sutiktų lietuvių girdėjau, kad jie buvo būtent taip apgauti.
2. Transportas
Dalykas, kuris gal kai kuriems turistams yra pramoga, o kitiems – tragedija, yra eismas ir transporto priemonės nuomojimasis. Balyje yra dvi pagrindinės transporto priemonės – automobiliai arba motoroleriai. Galima sakyti, kad jų pasidalinimas maždaug yra 50/50. Jei visi turėtų tik automobilius, sala būtų visiškai nepravažiuojama. Štai dėl ko manau, kad nuomotis motorolerį yra kur kas geresnė mintis. Pigiau, greičiau, kompaktiškiau.
Nuomojantis ilgesnį laikotarpiui, transporto priemonę galima gauti pigiau. Norint motorolerį išsinuomoti vienai dienai teks sumokėti 4-–9 eurus. Man pavyko gauti mėnesiui motorolerį už 35 eurus, kas yra gera kaina. Tačiau tai tik pirmas etapas. Kitas – priprasti prie vietos eismo.
Važiavimas kairiąja puse ir dar tuzino kitų vairuotojų apsuptyje tikrai neprideda pasitikėjimo. Tačiau jau po pirmos dienos vairavimo pripratau prie eismo ir dabar nardau gatvėse kaip senas vietinis.
Kitas šios transporto priemonės pliusas – kompaktiškumas. Turint automobilį bus be proto sunku surasti, kur jį pastatyti, ką jau kalbėti apie vairavimą, kai realiai neturi jokios galimybės apsilenkti kelyje, nes motoroleriai tiesiog laksto aplinkui. O motorolerį lengvai gali pastatyti beveik visur ir visada.
Ir dar vienas pliusas, ypač aktyviems keliautojams – degalų kaina. Benzino kaina siekia vos 0,50 ct. Kadangi maišau salą visomis kryptimis, tiesą sakant, nespėju piltis benzino, tad labai džiaugiuosi, kad jis čia pigus.
3. Būstas
Kitas dalykas – būstas. Priklausomai nuo kelionės trukmės, reikėtų pasirinkti ir tinkamą gyvenamąją vietą. Kuo trumpesnė kelionė, tuo labiau tinka privatus kambarys pas žmones ar viešbutis. Kainos gali skirtis nuo 10 Eur iki 200 Eur už naktį – viskas priklauso nuo to, kaip prabangiai gyventi norit, ir kurioje vietoje. Tačiau į Balį žmonės atvyksta pamatyti kultūrą, gamtą ir architektūrą, todėl nematau prasmės leisti didžiulių pinigų būstui, kuriame tu tiesiog tik praleidi naktį. Verčiau tuos pinigus išleisti ekskursijoms ir kitiems įdomiems dalykams.
Kadangi mano kelionė ilgoka, susiradau salos centre – Ubude – privatų namą su visais patogumais vos už 360 Eur dviem mėnesiams. Iš čia galiu patogiai pasiekti bet kurį salos kraštą. Vietiniai tiesiog gyvena iš turistų, todėl tikrai lengvai galima rasti, kur praleisti vieną naktį ar visą mėnesį. Svarbiausia yra derėtis – tą kainą, kurią siūlo vietiniai, galima susimažinti iki trijų kartų. Tai ypač galioja dėl turgaviečių, pramogų paslaugų, taksi. Tad jei mėgstate derėtis, Balis puiki vieta tam.
4. Maistas
Išgyventi du mėnesius čia reiškia, kad negaliu kas dieną eiti į kavines ar restoranus. Mano biudžetas ribotas, todėl dažniausiai pats perkuosi produktus ir maistą gaminuosi namuose. Kainos nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos kainų – kai kas brangiau, kai kas pigiau. Tačiau pavalgyti kavinėje tikrai galima už 2–4 Eur, ką kartais ir aš padarau.
Geriausias dalykas man, ką čia galima gauti, tai šviežiai spaustos sultys. Mango, arbūzų, papajų, citrinų ar net avokadų sultys tekainuoja nuo 50 ct iki 1 Eur.
Baliečių maistas yra aštrus, tačiau ant kiekvieno kampelio galima rasti viso pasaulio virtuvių. Valgyti užkandinėse prie ryžių laukų tikrai yra nuostabi gyvenimo patirtis.
5. Pramogos
Ir žinoma – pramogos. Tai, ko čia ir atvyksta turistai. Pasirinkimas tikrai platus, tačiau reikėtų išskirti kelias pagrindines. Tai nardymas, kriokliai, plaukimas plaustais kalnų upe, ryžių laukai, šventyklos, saulėtekio pasitikimas, kopimas į kalnus, paplūdimiai, banglenčių sportas. Tai nereiškia, kad reikia aplankyti visas Balio šventyklas, visus paplūdimius ar praplaukti visomis upėmis. Bet reikėtų bent po kartą išbandyti šias pramogas kelionės metu, kad tikrai galėtum pasakyti draugams – tikrai buvai Balyje.
Kol kas pats aplankiau daug šventyklų, keletą krioklių, gražių paplūdimių, bet tuo dar viskas nesibaigia. Numatęs taip pat įkopti ir į aukščiausią Balio ugnikalnį – Agungą (3031 m), kuris po 2017 metų išsiveržimo iki pat dabar yra labai aktyvus.
Neseniai ėjau bandomąjį žygį į jį, bandydamas tinkamą maršrutą ir savo jėgas. Tikslas nebuvo užkopti, o tiesiog priartėti prie viršūnės. Ir kol filmavau žygį, staiga ugnikalnis išsiveržė, pelenų debesis pakilo gal kelis šimtus metrų į orą! Laimei, tai nebuvo lava, o tiesiog nestiprus (ugnikalnio masteliu) garų ir uolienų proveržis, kuris mane tikrai išgąsdino. Ir turbūt tai yra geriausia filmuota medžiaga, kokią man yra kada nors tekę nufilmuoti.
Kitą kartą šturmavau ugnikalnį per savo gimtadienį. Pavyko įkopti! Viršūnę pasiekiau per 3,5 valandos. Paskutiniai keli šimtai metrų prie kraterio buvo sunkiausi, nes visur buvo didžiuliai luitai sustingusios lavos, ant kurių užsiropšti prireikė visų galūnių. 3031 m aukštyje atsivėrė 700 metrų diametro krateris. Tada supranti, kad esi tik maža kruopelytė prieš gamtos didybę.
Pavyko užfiksuoti kelis tikrai puikius kadrus su dronu, kur puikiai matosi mano ir kraterio mastelis. Dar sunkiau suvokti, kaip vyksta išsiveržimas ir visas tas krateris prisipildo lavos. Iš tiesų visą laiką kopiant jaučiau šiokį tokį nerimą, nes tai ne eilinis kalnas, o iš tiesų labai aktyvus ugnikalnis, į kurį net draudžiama šiuo metu kopti. Prieš kelias savaites buvo jo išsiveržimas, dėl kurio buvo uždaryti oro uostai ir žmonės evakuojami 7 kilometru spinduliu. Jei man kopiant būtų įvykusi ta pati situacija, šiuo metu manęs jau nebūtų tarp gyvųjų. Nes lava šauna plačiu spinduliu ir mane tiesiog būtų nušlavusi.
Dviračiu aplink salą
Kadangi mano visos ankstesnės kelionės buvo dviračių kelionės (tiek Norvegijoje, tiek Slovakijoje, tiek Afrikoje), kur nukeliavau kelis tūstančius kilometrų, pagalvojau, kodėl gi neapvažiavus dviračiu visos salos?
Tad visai neseniai išsinuomojau dviratį, palapinę, miegmaišį ir šokęs ant dviračio aplėkiau salą per 4 dienas. Po 515 km aš vėl buvau savo name.
Tiesa, kelionė buvo viena iš sunkiausių, ir tą lėmė nuolatinė Saulė, kojas žudantys serpantinai ir nuolatinis nuovargis nuo intensyvaus eismo. Ai, ir beje, po pirmos mynimo dienos mano galiniai stabdžiai sugedo nepataisomai, todėl kitas tris dienas per visus kalnus keliavau tik su priekiniais stabdžiais. Tas tikrai nepridėjo komforto... Kiek domėjausi, niekas nėra važiavęs vienas, be palydos būtent aplink visą Balį – rodos, aš buvau pirmasis tas beprotis.
Visus savo nuotykius fiksuoju videodienoraščiuose ir dalinuosi savo Facebook puslapyje ir Youtube kanale, tai kam įdomu gali mielai užsukti.
Youtube: https://www.youtube.com/c/AurimasValujavicius
Facebook: https://www.facebook.com/KeliautojasAV/
