Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Šiandien dar galima išvysti nuo XIX a. išlikusius Kiškeliškio dvaro sodybos fragmentus, prie kurių žmonės atvyksta nebent šiukšles išpilti, o gal dar kažką į namus parsitempti...
Labiausiai šioje vietoje dėmesį patraukia raudonų plytų dvaro rūmų likučiai. Pastarieji turėjo būti išties dailūs, juk dar ir dabar matosi kruopštaus darbo ornamentai.
Neaišku, kuriuo metu iš čia dingo aukštų perdangos, sienos, langai...
Įdomu, kiek įtakos Kiškeliškio dvaro rūmų likimui turėjo maždaug praėjusio amžiaus viduryje šalia „prilipdytas“ baltų silikatinių plytų priestatas. Tikriausiai šią, harmoningą sodybos vaizdą darkančią korekciją buvo nuspręsta įgyvendinti tada, kuomet rūmų statinyje plėtėsi jau po II-ojo pasaulinio karo veikusi pradinė mokykla. Nuo 1951 m. Kiškeliškio dvare įsikūrusioje mokykloje gretimų apylinkių vaikai galėjo baigti jau ir aštuonias klases.
Turbūt, sumažėjus tenykščių kaimų gyventojų skaičiui, mokykla buvo uždaryta (kažkuriuo metu dvare veikė ir biblioteka).
Sunku tiksliai numanyti, kada kontrastingas dviejų laikotarpių statinys regėjo paskutiniuosius vaikus, mokytojus, kitus darbuotojus.
Sienos ne visada išduoda, kada jos tapo niekam nereikalingos. Kartais apie tai suprantamiau prabyla šalia augantys medžiai.
Galbūt, jau bent kelis dešimtmečius vienas kito tvirtybę matuoja šimtametis trūnijantis gluosnis ir Kiškeliškio dvaro rūmai...
Gaila, bet, panašu, kad nugalėtojas čia vienas – laikas.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“