Šią savaitę CBS42 reporteris Jackas Royeris pasidalijo vaizdo medžiaga, kuriame matyti griuvėsių krūva toje vietoje, kur prieš uraganą stovėjo pastatas.
Joje anksčiau veikė išeivių iš Lietuvos žydų Karnovskių (JAV jie naudojo pavardę Karnoffsky) parduotuvė. Būdamas berniukas nuo septynerių metų amžiaus čia daug laiko leido ir L.Armstrongas. Tapo lyg šeimos nariu.
Litvakų šeima žinojo, kad berniukas neturi tėvo, tad maitino ir rūpinosi juo. Louis gelbėjo ir darbuose – Karnovskiai turėjo „šlamšto“ ir anglių verslą. Dienomis Louis dviems Karnovskių sūnums padėdavo gatvėse rinkti įvairius skudurus, metalą, butelius. O naktimis gabendavo anglį miesto prostitutėms.
Tikriausiai ir pirmasis jo muzikinis „pasirodymas“ įvyko būtent prie šlamšto vagonėlio. Savo muzika jis stengdavosi išsiskirti nuo kitų tokių pačių prekeivių ir pritraukti klientų.
Jis pasakodavo dažnai prisimenantis, kaip „mama Karnoffsky“ dainuodavo lopšines rusų ir jidiš kalbomis. Šeima skatino Louis domėjimąsi muzika, sakė jam, kad jis – talentingas.
Louis ne kartą interviu ir savo memuaruose yra pabrėžęs tą šeimos ramybę Karnovskių šeimoje, kurios jis neturėjo gyvendamas su saviške. Dėkojo jai už finansinę pagalbą, už įtraukimą į muziką, už paskatinimą – tai ir padėjo muzikantui susikurti savo išskirtinį stilių.
„Žydų sielos tokios nuostabios. Aš visada mėgavausi jų dainomis – ir dabar tebesimėgauju. Žinoma, dainavau ir lopšinę su šeima. Nemokėjau visų dainų, kurias jie dainavo, bet buvau geras klausytojas. Ir iki šiol esu. Vis dar pamenu jų frazes. Kai ponia Karnofsky pradėdavo pirmuosius „Rusiškos lopšinės“ žodžius, visi susiburdavome ir dainuodavome. Taip ramiai ir mielai. Tuomet palinkėdavo vieni kitiems geros nakties“, – memuaruose rašė L.Armstrongas.
L.Armstrongas būtent Karnovskius įvardindavo kaip tuos, kurie įskiepijo jam meilę dainavimui. Šeima paskolino pinigų ir jo pirmajam kornetui, į kurį jis iškeitė seną nedidelį skardinį ragą.
„Po tokio ilgo grojimo skardiniu ragu, svarsčiau – koks būtų jausmas pūsti tikrą pučiamąjį instrumentą. Kornetas buvo tai, kas sukosi mano mintyse, – interviu WWOZ radijo stočiai yra pasakojęs džiazo virtuozas. – Tai žinoma, pamačiau mažą kornetą lombardo vitrinoje. Už penkis dolerius.“
Gyvendamas pas Karnovskius jis gaudavo pinigų už pagalbą darbuose, ir sužinojęs apie Louis norą, Karnovskių sūnus Morrisas jam dar paskolino pinigų. Taip Louis įsigijo pirmąjį savo kornetą – senutėlį, purviną, kurį išvalė kartu su Morrisu.
Tuomet jis paprašė sugroti dainą. „Nors nemokėjau gerai groti, Morrisas man vis tiek plojo, kas mane privertė pasijausti labai gerai“, – 1969 m. prisiminė L.Armstrongas.
„Kai sulaukiau maždaug 11 metų amžiaus, pradėjau suprasti, kad būtent žydų šeima įskiepijo man dainavimą iš širdies. Jie skatino mane tęsti“, – yra rašęs pats L.Armstrongas.
Loius rado meilę ir šilumą Karnovskių šeimoje, tačiau ir matė, koks sunkus yra atvykėlių žydų gyvenimas JAV.
Savo memuaruose L.Armstrongas yra rašęs, kad jau tada matė, kad ir žydai yra diskriminuojami – su Karnovskiais, anot jo, būdavo elgiamasi prasčiau nei su baltaodžiais.
Apie šeimą jis visą gyvenimą atsiliepdavo labai gražiai. Memuaruose rašė, kad išmoko tikrojo gyvenimo ir ryžto. Išmokęs kalbėti jidiš kalba vaikystėje, jis visą gyvenimą nešiojo ir Dovydo žvaigždę – taip pagerbdamas jį auginusią litvakų šeimą.
Karnovskių parduotuvė neišsilaikė, tačiau Louis draugystė su šeima išliko iki pat jo mirties. Morrisas vėliau įkūrė „Morris Muzis“ – pirmąją džiazo įrašų parduotuvę Naujajame Orleane. Kai L.Armstrongas lankydavo mieste, visuomet užsukdavo aplankyti ir savo vaikystės draugo.
Žinia apie sunaikintą pastatą pasidalijo ir projekto „Gabalėliai Lietuvoje“ kūrėjai, kurie keliauja po pasaulį ieškodami lietuviško paveldo. Naujajame Orleane jie lankėsi vos prieš kelis mėnesius – 2021 m. birželį.
„Kurdami „Gabalėlius Lietuvos“ dažnai susiduriame su tuo, kad vietos, kurią lankėme, išnyksta – bet šis praradimas ištiko labai greitai ir netikėtai. Naujajame Orleane uraganas Ida vakar nugriovė parduotuvę, kur litvakai Karnovskiai įdarbino ir paskatino imtis muzikos džiazo atlikėją Lujisą Armstrongą“, – parašė jie.
Karnovskių parduotuvė įėjo į džiazo istoriją, 2009 m. kartu su dar dviem pastatais tame pačiame rajone buvo paskelbta istorine vieta. Ant gretimo pastato sienos buvo ištapyta freska su džiazo legendomis.
„Tikriausiai nėra Amerikoje kito tokio rajono, kuris turėtų tiek daug svarbos mūsų šalies didžiosios meno formos – džiazo – istorijai, – tuomet „The Times-Picayune“ leidiniui sakė Johnas Hasse'as, Smithsonian instituto amerikietiškos muzikos kuratorius.
– Būtų skaudi netektis, jeigu šiems pastatams būtų leista sunykti. Juose slypi potencialas papasakoti išskirtines istorijas apie Naujojo Orleano ir Amerikos muzikos kultūrą.“
Prieš pora metų buvo kalbama apie planus pastatą restauruoti, čia galbūt įkurti naktinį klubą. Tačiau namą sunaikino uraganas Ida.