Jeigu tikitės žavingo Čekijos viduramžių jaukumo, ne čia jo ieškoti reikia. Už savo išskirtinumą Ostrava dėkinga anglies kasykloms, kurios suformavo miesto peizažą – išaugino dirbtinį ugnikalnį, panoramą nusmaigiojo fabrikų ir gamyklų kaminais, o pilį nusmukdė net keliolika metrų žemyn. Šiame mieste atradimai laukia ir kalnuose, ir nusileidus į tiek pat metrų po žeme.
Miestas su dirbtiniu ugnikalniu
Pradėti susipažinimą su Ostrava geriausia nuo Rotušės bokšto. Pakilti į aukščiausią Čekijoje Rotušės apžvalgos bokštą tekainuos pora eurų, o iš jo galima 360 laipsnių kampu apžiūrėti visą miestą. Dirbtines kalvas, kurios atsirado iš anglies kasyklų atliekų, į dangų kylančius metalinius kaminus, galima matyti ir pilį, kuri dėl požeminių darbų yra nusmukusi 16 metrų.
Ostrava natūraliai plokščia kaip blynas – nuo bokšto vienoje pusėje matai už 10 km esančią Lenkiją, kitoje – už 15 km besidriekiančią Slovakiją. Tik tolumoje matai kalnus, o mieste iškilę vos pora dirbtinių kalvų, ant kurių pasitaikius laisvai valandėlei lipa miesto gyventojai.
Kalvos atsirado verčiant atliekas iš anglies kasyklų – jos suformuotos iš žemių bei sudegintos anglies. Gidas Martinas Sližas pasakoja, kad viena iš kalvų – Ema – iš tiesų yra tarsi dirbtinis ugnikalnis, nes jo viduje ugnis dega jau 20 metų.
Pati didžiausia Ostravos anglies kasykla yra 1340 metrų gylio. „Į ją galėtum sutalpinti apverstą aukščiausią Moravijos-Silezijos Beskidų kalną, kuris yra 1323 metrų aukščio“, – šypteli gidas.
Kodėl Ostrava pasiliko industrinius monstrus?
Ostrava – industrinė, čia jums ne Venecija ar Paryžius. Tačiau šarminga – prie to gal daugiausiai prisideda patys gyventojai, kurie didžiuojasi esantys „raw“ – gryni, neapsimetantys.
Viena milžiniška metalurgijos gamykla atiduota renginiams ir yra viena įdomiausių festivalių vietų visoje Europoje.
Didžioji dalis išskirtinę miesto panoramą formuojančių anglies kasyklų jau nebeveikia, tačiau miestas nusprendė jų nelyginti su žeme ir neatiduoti jų užimamo ploto kitiems pastatams. Dviejose yra atverti angliakasybos muziejai, kai kuriose pradėjo kurtis meno galerijos, o viena milžiniška metalurgijos gamyklos teritorija atiduota įvairiems miesto renginiams ir yra viena įdomiausių festivalių vietų visoje Europoje.
„Visų pirma, tik dėl kasyklų ir atsirado tokia Ostrava, kokia yra dabar“, – man aiškina M.Sližas, paklaustas, kam išsaugoti nebeveikiantys metalurgijos ir angliakasybos gigantai. Nors miestas buvo įkurtas XIII a., tačiau jame ilgai gyveno vos keli šimtai žmonių. XVIII a. pabaigoje čia buvo tik tūkstantis gyventojų, bet tuomet šiose vietose buvo aptikta akmens anglis. Per šimtą metų Ostrava išsiplėtė 20 kartų, o šiuo metu mieste gyvena apie 300 tūkst. žmonių.
„O kam mums atsikratyti tomis kasyklomis?, – retoriškai klausia gidas. – Kai miestas turi tik senamiestį, kuriuo gali didžiuotis ir vilioti turistus, tai reiškia, kad jis miręs, gyvena praeitimi. Ostrava tuo tarpu visada judėjo pirmyn.“
Ostrava visada buvo labai į verslą orientuotas miestas. „Griovėm mažus senus namelius, nes reikėjo vietos didesniems, geresniems“, – miesto filosofiją dėsto M.Sližas. Pavyzdžiui, miestas norėjo gražios gotikinės bažnyčios, tačiau nuo senų laikų tokios nebuvo. Ne bėda – pasistatė naują, kuri atrodo tarsi stovinti čia jau šimtmetį.
Kai miestas turi tik senamiestį, kuriuo gali didžiuotis ir vilioti turistus, tai reiškia, kad jis miręs, gyvena praeitimi, – sako gidas.
Vietoj pompos ugniagesiams – paminklas šventajam
Tačiau toks požiūris į urbanistiką nereiškia, kad viskas čia užstatyta šaltais verslui tinkamais gigantais. Senamiestis, kaip ir dera Čekijai, – jaukus ir spalvingas. Nardant tarp gatvių galima rasti žavių art nouveau ir art deco pavyzdžių. O tai, kad miesto gyventojai tikrai ne visada vadovaujasi tik šaltu racionalumu, rodo statula pagrindinėje miesto aikštėje.
XVIII a. miestą gana dažniai niokojo dideli gaisrai. Po eilinio ugnies siautėjimo miesto valdžia ėmėsi svarstyti, ar nereikėtų įsigyti vandens pompos, kuri padėtų efektyviau kovoti su liepsnomis.
Tačiau galiausiai nuspręsta sukti kitu keliu, kaip išspręsti gaisrų problemą. Masaryk aikštėje buvo pastatytas paminklas Šv.Florijonui, ugniagesių globėjui. Pompos pirkimas turėjo palaukti savo eilės. Šv.Florijonas stovi ant kitos miesto apsaugojimo priemonės – kolonos, kuri Ostravą „saugojo“ nuo kitos nelaimės – maro.
Tai, vien dėl ko verta atvažiuoti į Ostravą
Per metus Ostravą aplanko apie 1,5 mln. turistų, o augant industrinio turizmo bumui, jų neabejotinai turės daugėti. Labiausiai juos čia traukia du išskirtiniai objektai, kurie gali nustebinti ir daug keliaujančius.
Dolní Vítkovice – tai milžiniškas industrinės architektūros kompleksas. Dabar ši unikali teritorija yra paversta meno, technologijų, mokslo ir muzikos žaidimų aikštele. Čia visus metus organizuojami renginiai, o vasarą rengiami du grandioziniai muzikos festivaliai: elektroninės šokių muzikos „Beats for love“ ir labiau mainstream muzikos „Colours of Ostrava“.
Gamykloje galima dalyvauti ekskursijose, kurių metu supažindinama su visu geležies gamybos procesu: pradedant anglies kasimu, jos koksavimu ir baigiant galutiniu produktu – ketumi. Vieta išskirtinė tuo, kad čia buvo vykdomi visi geležies gamybos technologiniai procesai – tą vienoje vietoje leido daryti milžiniška teritorija.
Pasivaikščiojimas po Dolní Vítkovice – kaip po distopinę mokslinės fantastikos novelę. Iš visų pusių čia tave supa rūdijantys industriniai mechanizmai, kurių dydis ir masyvumas pribloškia. Siurrealiai atrodo ant žolės piknikaujantys „Beats for love“ lankytojai, kuriems šešėlį kaitroje suteikia grandioziniai metaliniai gargarai.
Čia iškilęs Bolto bokštas – aukščiausias statinys Ostravoje, jame įsikūrusi kavinė. 78 metrų metalo ir stiklo struktūra, forma imituojanti ugnį, iškyla iki tiek, kiek kadaise siekdavo gamyklos liepsnos. Bolto bokštu jis pavadintas dėl savo panašumo į varžtą, tačiau statinys sulaukė ir pasaulio rekordininko Usaino Bolto dėmesio – daugkartinis pasaulio čempionas čia ne kartą lankėsi.
Industrinio paveldo objektas yra įtrauktas į UNESCO preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą. XVIII a. pirmoje pusėje pradėta statyti metalurgijos gamykla dabar suteikia erdvę mokslo, technologijų, kino, muzikos, sporto renginiams. Čia net rengiamos slidinėjimo varžybos, kur rūdijantis gamyklos palikimas naudojamas kaip kliūtys.
Įdomybės po žeme
Ne ką mažiau įdomu yra kitas industrinio turizmo taškas Ostravoje – Landen Park, kuris suteikia progą pasivaikščioti po 1837 m. atidarytą anglies kasyklą. Beje, mus po ją vedžiojęs gidas Danielis Lukacas po klejonių po pasaulį prieš kelerius metus nusprendė grįžti į Ostravą, nes ji jam – pati įdomiausia.
Su užsidegimu jis gali pasakoti apie tai, kiek darbo reikalavo anglies išgavimas iš žemės gelmių. Nors kasyklos yra ta priežastis, kodėl miestas darbas yra trečias pagal dydį Čekijoje, bet darbininkams tai buvo sunkus gyvenimas. Net nebijant ankštų erdvių, klaidžiojant kasyklos tuneliais gali apimti klaustrofobija. O kur dar nuolatinis mašinų keliamas triukšmas, pavojai gyvybei ir daug jėgų reikalaujantis darbas.
Didelis iššūkis angliakasiams buvo ne tik fizinis darbas, bet ir psichologinė ištvermė. „Dirbdamas giliai po žeme jau net pamiršti, ar virš tavęs vasara, ar žiema. Viskas tampa labai vienoda“, – apie angliakasių kasdienybę pasakojo D.Lukacas.
Beje, tikra tiesa – kanarėlės anglies kasyklose tikrai būdavo, kad perspėtų čia dirbančius angliakasius apie pavojingą kiekį metano. Bet patikino, kad retai kada jos nugaišdavo. Vos žmonės pastebėdavo, kad paukštis elgiasi neįprastai, tuoj pat visi smukdavo į viršų, o kartu pasiimdavo ir sparnuotį.
Užsukame ir į šiurpiai atrodančią vietą – patalpas, kuriose angliakasiai džiaudavo savo drabužius. Nežinotum, kam jos skirtos, galėtum pamanyti, kad tai itin niūrus paminklas šachtoje žuvusiems.
Kad apžiūrėtumėt visas kasyklos įdomybes, reikia skirti bent pora valandų – vieną pačiai kasyklai, o kitą susipažinimui, kaip būdavo gelbėjami angliakasiai ištikus nelaimei. Lankytojams leidžiama ir patiems išbandyti treniruočių trasą, kur gelbėtojai ugdydavo savo vikrumą ir ištvermę.
Dar keli patarimai vykstantiems į Ostravą:
-
Nuo Lietuvos sienos iki Ostravos – maždaug 700 km, apie 8 valandos kelio. Vykstant ne savu transportu patogiausia vykti iki Varšuvos, o iš jos iki Ostravos traukiniu – keturios valandos.
-
Pagrindine miesto linksmybių gatve pristatoma Stodolni, bet naktinis gyvenimas joje nekoks – kičas ir orientacija į išvis nelabai kokius standartus keliančius pramogautojus. Geriau susipažinkite su vietiniais, kurie parodys kelią į slaptą absento barą.
-
Viešojo transporto bilietų sistema yra beprotiškai patogi. Tereikia kaskart įlipus į autobusą ar tramvajų prie komposterio priglausti bekontaktę kortelę. Bet miestas nedidelis, viską galima apeiti pėsčiomis.
-
Uber čia neveikia, bet veikia panaši programėlė „Lyftago“.
-
Čekiška virtuvė sunki ir riebi – jeigu norite sveikesnio maisto, rinkitės specializuotus restoranus, nes įprastame net Cezario salotas gausite su tiek papildomų priedų, kad galėtumėte valgyti trise.
