„Esame apvažiavę beveik visą šalį – ir milijoninius miestus, ir mažesnes vietoves. Šiuo metu Egiptas išgyvena didelius pokyčius, todėl tiems, kas jame lankėsi daugybę kartų, atsiranda vis naujų vietų, kurias galima pažinti“, – pasakoja pašnekovė.
Egiptiečiai kurortų neaplenkia
Vilma su egiptiečiu vyru Salah, verslo konsultantu ir renginių planuotoju, šiuo metu gyvena Švedijoje, tačiau, kai tik yra galimybė, pora su dviem paaugliais vaikais Adomu bei Ela, vyksta paviešėti į Egiptą.
„Šarm aš Šeichas yra neabejotinai geriausias kurortas, bet mėgstu ir Hurgadą. Į kitus nuvykstame rečiau, nes jau esame atsirinkę tai, kas iš tiesų patinka“, – patikina lietuviškai kalbantis Salah.
Tiems, kas nori pamatyti ne tik egiptietiškas poilsio oazes, jis rekomenduoja rinktis nestandartinį kelionės maršrutą – pavyzdžiui, atskristi į Kairą, pasimėgauti potyriais čia bent tris dienas ir keliauti Šarm aš Šeicho link. Turintiesiems daugiau laiko, pasak Salah, vertėtų užsukti ir į Aleksandriją.
Šarm aš Šeichas yra neabejotinai geriausias kurortas.
Al Machãla al Kubra mieste gimęs ir augęs vyriškis savo bičiuliams iš Europos visada rekomenduoja atskristi į vieną Egipto miestą, o parskristi namo – iš kito. Tai, anot jo, padidina kelionės biudžetą tik iš pirmo žvilgsnio – jis „išsilygina“ tiems, kurie, ilsėdamiesi kurortuose, vis tiek yra pasiryžę įsigyti ekskursijas, o ne tik leisti laiką prie jūros ar baseino.
Keliaujantiems po Egiptą reikalinga viza, kurią už 25 JAV dolerius galima nusipirkti oro uoste. Rekomenduojama turėti ir grynųjų, nes bankinių kortelių, dėl taikomų mokesčių, egiptiečiai nemėgsta. Be to, atsiskaitymas ja dažnu atveju papildomai kainuos ir pačiam kortelės savininkui.
„Egiptas pirmą kartą savo istorijoje pasuko laiką valandą atgal. Tad tuo metu elektroniniai mokėjimai buvo sutrikę“, – pasakoja Vilma.
Kaip pirmąją skrydžio kryptį Salah keliautojams pataria rinktis Kairą ir neskubėti iš jo išvykti. Vieną dieną egiptietis pašvenčia piramidėms ir „Grand Egyptian museum“.
„Nors prie vieno iš pasaulio stebuklų esu daug kartų buvęs, visada mielai sugrįžtu. Esame čia ir kupranugariais jodinėję, ir arkliais. Teritorija nemaža, pačiame mieste, tad čia pasivaikščioti reikia bent kelių valandų“, – sako pašnekovas.
Neįgaliesiems padeda geri žmonės
Iki piramidžių jis rekomenduoja nuvykti taksi arba nuomotu automobiliu. Tiesa, pastarasis žingsnis labai rizikingas, nes reikia tarptautinių teisių ir... neįtikėtinų įgūdžių.
„Europoje ir Afrikoje eismas kitoks. Po daugybės metų, praleistų Dubajuje, Švedijoje ir Lietuvoje, adaptuotis prie kitokios tvarkos laiko reikia ir man“, – patikina Salah.
Įėjimas į piramidžių teritoriją kainuoja – turistams po 700, o vietiniams – po 60 egiptietiškų svarų (tuo metu, kai buvo rašomas šis tekstas, vienas euras buvo vertas 50).
Dar vienas lankytinas objektas – modernumą ir istoriją tarpusavyje derinantis naujasis, didysis Egipto muziejus. Keturių aukštų, didžiulį plotą užimantis pastatas turi neįtikėtinai vertingą bei puikiai pateiktą istorinių vertybių kolekciją. Įėjimas į jį kainuoja apie 1700 egiptietiškų svarų. Vietiniams gyventojams ši kaina yra beveik penkis kartus mažesnė.
Tiems, kas per ilgai vaikščioti negali ar yra vyresnio amžiaus, muziejus nemokamai suteikia neįgaliojo vežimėlį, tik jo reikia paprašyti informacijos centre. Šiaip Egiptas kol kas nėra neįgaliesiems draugiška šalis, nes specialios jiems skirtos automobilių parkavimo vietos yra tik prie kelių didelių, naujų objektų ar moderniuose prekybos centruose.
„Bet daugelio vietų darbuotojai yra supratingi, todėl fizinę negalią turinčius žmones sutinka draugiškai, leidžia įvažiuoti į tas vietas, kuriose eismas ribojamas. Daug ką Egipte lemia žmogiškumas“, – pasakoja Vilma.
Arbatpinigius palieka ir vietiniai
Daug ką šiame krašte lemia ir arbatpinigiai. Jų, pasak hipnoterapeutės, jei tik gali, vieni kitiems negaili ir patys egiptiečiai.
„Vyras visada atsilygina aptarnaujančiam personalui, nes žmonės yra labai paslaugūs. Niekas čia nereikalauja didelių sumų ir yra dėkingi už bet kokį įvertinimą. Tiesiog oficialūs atlyginimai Egipte yra labai maži ir visiems tenka „prisidurti“ darant tai, kas nėra numatyta jų pareigybinėse instrukcijose“, – sako Vilma.
Oficialūs atlyginimai Egipte yra labai maži ir visiems tenka „prisidurti“.
Praleidusi visą dieną lankytinuose objektuose, šeima dažniausiai su draugais vakarieniauja naujojo Kairo pusėje, kur statomi blizgantys daugiabučiai, važinėjama prabangiais automobiliais, kuriasi aukšto lygio restoranai, tiesiamos kokybiškos gatvės. Viena iš populiarių vietų čia yra „Bahary“ restoranas, kur jūros gėrybės ir žuvis patiekiama tik šviežia – klientas pats gali apžiūrėti, kuo vaišinsis, ir tai išsirinkti.
Įspūdingi Kaire yra barono Empaino rūmai. Įėjimas į juos kainuoja 220 Egipto svarų. Dar 120 jų reikia mokėti už galimybę pasikelti į bokštą.
Barono Empaino rūmai, dar vadinami „Le Palais Hindou,“ yra prabangūs rūmai Egipte, Heliopolio rajone Kaire. Juos 1907–1911 m. pastatė belgas pramonininkas ir inžinierius Edouardas Louisas Josephas Empainas, dar vadinamas baronu Empainu. Šie rūmai garsėja ne tik savo architektūra, bet ir paslaptingomis legendomis.
Pasak vienos jų, pastatas buvo suprojektuoti taip, kad pagrindinis bokštas galėtų suktis 360 laipsnių kampu, leisdamas baronui visada stebėti saulę. Nors šis faktas iki galo nepatvirtintas ir daugelis mano, kad tai tik mitas, ši paslaptis vis dar domina lankytojus.
Pasak legendų, po rūmais yra tunelių tinklas, jungiantis rūmus su kitais svarbiais Heliopolio rajono pastatais, o gal net su barono šeimos kapais. Šie tuneliai, manoma, buvo skirti barono šeimos privatumui užtikrinti ir jų judėjimui be pašalinių žvilgsnių.
Barono rūmai keri
Rūmai garsėja ir savo vaiduokliais. Sakoma, kad po barono žmonos mirties (ji mirė neaiškiomis aplinkybėmis) rūmuose pradėjo vykti keisti reiškiniai – sklido paslaptingi garsai, o kartais matydavosi neryškūs siluetai. Daugelis lankytojų ir net rūmus prižiūrintys darbuotojai pranešė apie paranormalias patirtis, o tai pritraukia mistikos mėgėjus iš viso pasaulio.
Barono Empaino rūmai pasižymi reta hinduistinėmis ir budistinėmis šventyklomis įkvėpta architektūra. Pastatą suprojektavo prancūzų architektas Alexandre'as Marcelis, naudodamas hinduistinių šventyklų motyvus. Fasade matomi indų deivės Šivos, mitinių drakonų, gyvačių ir kitų Rytų simbolių atvaizdai.
Baronas Empainas buvo vienas iš transporto infrastruktūros plėtros pionierių ne tik Europoje, bet ir Egipte. Jis turėjo viziją sukurti modernų transporto tinklą, kuris Kaire palengvintų susisiekimą ir paskatintų ekonominį augimą. Būtent atvykėlis iš Belgijos įkūrė Heliopolio miestą šalia Kairo. Jam priklausė kompanija „Cairo Electric Railways and Heliopolis Oases Company,“ kurią jis naudojo plėsti transporto tinklą regione.
Pastatas buvo pamirštas daugelį dešimtmečių.
Po barono mirties, 1929 m., rūmai buvo ilgą laiką apleisti ir ėmė griūti. Pastatas buvo pamirštas daugelį dešimtmečių, kol Egipto vyriausybė nusprendė jį atnaujinti. Nuo 2020 m. rūmai yra atviri lankytojams kaip istorinis muziejus.
„Kai prieš tai rūmuose lankiausi, juose dar stovėjo baldai, bet dabar jų nebėra. Nežinau, ar tai tiesa, tačiau darbuotojai sakė, kad interjero puošmenas pardavė barono anūkas“, – sako Salah.
Košeri ir citadelė – išmanus pasirinkimas
Dar vienas objektas, kurį jis siūlo keliautojams įtraukti į būtinai aplankomųjų sąrašą, yra citadelė. Tai yra vienas įspūdingiausių ir svarbiausių istorinių paminklų Egipte. Ji buvo pastatyta strateginėje kalvos vietoje, iš kurios atsiveria vaizdas į visą Kairą, siekiant apsaugoti miestą nuo išorės pavojų.
Vienas iš garsiausių citadelės objektų yra Muhammado Ali mečetė, pastatyta XIX a. pirmoje pusėje. Mečetė pasižymi osmanų architektūros stiliais ir yra didžiausia mečetė citadelėje. Ji kartais vadinama „Alabastro mečete“ dėl vidaus sienų, padengtų šiuo brangiu akmeniu. Mečetė tapo Kairo citadelės simboliu.
Pasak lietuvės ir egiptiečio, jų minimos vietos yra įspūdingos bei tokios, kuriose norisi pabūti, neskubėti.
Po mečetės kiemą ir pačią mečetę, pasak Salah, reikia vaikščioti basomis, o įėjimas į citadelės teritoriją taip pat kainuoja.
„Bet jei nenorite nusiauti, prie įėjimo į šventovę galėsite už 10 svarų įsigyti antbačius“, – sako Vilma.
Pasak lietuvės ir egiptiečio, jų minimos vietos yra įspūdingos bei tokios, kuriose norisi pabūti, neskubėti, todėl savarankiškas jų lankymas yra išmanus pasirinkimas.
Tiems, kas be jau pažįstamo egiptietiško maisto nori išmėginti šį tą naujo, Salah rekomenduoja užsukti į greito maisto restoranus „El Tahrir“, kur savotišku malonumu tampa „košeri“ ragavimas – patiekalo iš smulkių makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, skaninamu džiovintais svogūnais bei padažu.
„Kairui apžiūrėti reikėtų daug laiko. Mėgstantieji pirkinius, neaplenkia turgaus, o prekybos centrų gerbėjų keliais veda į „Star City“. O kur dar parkai, plaukiojimas Nilu, parodos... Sostinėje veiklos užtektų savaitei, ypač, kai tarp objektų yra nemaži atstumai, o miestas yra įkalintas spūstyse“, – pastebi pašnekovai.
Kokybė turi kainą
Vykstantiems iš Kairo į Šarm aš Šeichą pora siūlo kelis kelius – tiesioginis skrydis iš sostinės į populiarųjį kurortą trunka vos valandą ir kainuoja apie 50–80 eurų asmeniui, antrasis variantas – vykti automobiliu. Tuomet kelionė truks apie 6 valandas. Besirenkantiems šį būdą Salah rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai, kad kelyje nėra daug degalinių, todėl kuro baką būtina pripildyti tada, kai tik tai įmanoma.
Dar vienas momentas – įvažiavimas į Šarm aš Šeichą yra kruopščiai saugomas, tad darbuotojų klausimų bei daiktų patikros neišvengsite. Dalis kelio taip pat bus mokama, bet ji – nauja ir patogi.
Kuro baką būtina pripildyti tada, kai tik tai įmanoma.
Besiilsinčiųjų kurorte laukia Soho, senojo turgaus, Naama Bay, Nabq įlanka, El Fanar Street rajonai. Elatroush šeima labiausiai mėgsta Soho square, kur visada užsuka nestandartinių ledų kioską „Roll Zone“. Vėlyvam vakarojimui jie renkasi stilingąjį „Farsha“ arba greta įsikūrusį „Santorini“ restoraną. Abu jie – socialinių tinklų žvaigždės.
Tarp Kairo ir Šarm aš Šeicho yra lietuviams gerai nežinomas Ain Sokhna kurortas, įsikūręs pakrantėje.
Ką pora rekomenduotų įsigyti Egipte? „Rankų darbo saldumynus, rankšluosčius, „cotonil“ egiptietiškos medvilninius drabužius, juodgrūdės aliejų, prieskonius, natūralius aliejus odai, plaukų ar kūno priežiūros priemones“, – sako pašnekovai.
Kalbant apie tradiciškus skanėstus, Vilma ir Salah vertina „Al Sultan“ ir „La Saidy“ gaminius, nes žino, kad jie ruošiami naudojant aukščiausios kokybės ingredientus bei aliejų. Žinoma, tokių saldumynų kaina yra atitinkama – maždaug 20–50 eurų už kilogramą.
Šioje šalyje yra visko – nuo istorinių vertybių iki skurdo pilnų didmiesčių teritorijų.
Vilma ir Salah, viešėdami Egipte, derina poilsį, giminių lankymą ir darbą. Hipnoterapeutė kelionės metu visuomet turi individualių RTT sesijų su ieškančiaisiais pagalbos, o jos vyras rūpinasi šventėmis Egipte ir susitinka su įmonėmis, su kuriomis arba kurios nori bendradarbiauti su Europa. Abiems jiems svarbus kokybiškas internetas, todėl jie visada įsigyja atskirą, su viešbučiuose ar restoranuose esančiu „Wi-Fi“ nesusijusią paslaugą.
„Galimybė patirti kitokį Egiptą tikrai yra ypatinga. Šioje šalyje yra visko – nuo istorinių vertybių iki skurdo pilnų didmiesčių teritorijų. Bet jei esi atviras, nekasdienis mums pasaulis atsiskleidžia savo šilčiausiomis spalvomis ir nuoširdumu“, – sako Vilma.
