Atsiradus nedideliam žemės lopinėliui vandenyne, mokslininkai greitai suvokė, kad tai – puiki proga Surtsėjaus ekosistemai vystytis be jokio žmogaus įsikišimo. Kokia pirmoji gyvybė atsiras saloje? Kaip ji ten patektų? Kaip uolos keis savo formą, kai jas nuolat plaus vandenyno bangos?
Islandijos valdžia paskelbė, kad į šią salą patekti yra draudžiama. Leidimai stebėti Surtsėjaus evoliuciją suteikiami vos keliems mokslininkams. Patekę į salą tyrinėtojai privalo laikytis griežtų taisyklių, kad į šią vietą nebūtų atnešta chemikalų ar sėklų.
Šių metų pradžioje ten vyko mokslininkų ekspedicija, ir vienos narės istorija puikiai demonstruoja, kiek daug pastangų reikia, kad sala išliktų nepakitusi.
Geologė Marie Jackson pasakojo, kad visus reikalingus daiktus gręžimo darbams į salą atgabeno valtys ir sraigtasparniai – iš viso buvo atlikta daugiau nei 90 skrydžių vien įrangai pristatyti.
Mokslininkai turėjo užtikrinti, kad į aplinką neišsilies nė lašas degalų, gręžimo vietą jie kasė rankomis. Visas maistas jiems buvo paruošiamas kitus ir atgabenamas į salą.
Visi mokslininkai ir techniniai darbuotojai buvo apmokomi, kaip netyčia į salą neatgabenti naujos gyvybės – jie turėdavo kruopščiai apžiūrėti save, drabužius ir įrangą, kad su jais nepatektų sėklos, gyvūnėliai ir pan. Darbo metu jie galėjo eiti tik nustatytais takais, negalėjo klaidžioti niekur kitur. Galiausiai, kai darbas buvo baigtas ir pavyzdžiai paimti, jie turėjo iš salos išsigabenti viską – net savo išmatas.
Po salos atsiradimo, čia netruko atsirasti gyvybės – atsirado augalų, paukščių, vabzdžių, net vorų.
Surtsėjus 2008m. įtrauktas į UNSECO pasaulio paveldo vietų sąrašą.
