Nors į sekso vergovę pakliuvo daugybė irakiečių, ši problema liko nutylėta. Tai padaryti pavyko korupcijos, religinio ir kultūrinio tabu dėka. Ne mažiau prisidėjo ir tai, kad šalies valdžia nerodė jokio noro kovoti su šia problema, rašo CNN.
Neseniai Londone įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Social Change for Education in the Middle East“ (SCEME) paviešino ataskaitą, kurioje kalbama apie 10–12 metų mergaites, iš Irako į kitas šalis – Siriją, Jordaniją, Libaną, Jungtinius Arabų Emyratus ir Saudo Arabiją – parduotas sekso vergovei.
SCEME ataskaitoje daug dėmesio skiriama ir toms irakietėms, kurių iš tėvynės niekas neišvežė, tačiau kurios buvo uždarytos kuriame nors Bagdado naktiniame klube ar viešnamyje ir priverstos teikti seksualines paslaugas. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad kai kurie iš šių viešnamių „buvo įkurti grynai tam, kad patenkintų aptarnaujančiojo Jungtinių Valstijų personalo reikalavimus“.
Per pirmuosius septynerius metus nuo karo pradžios, šalyje be žinios dingo apie 4 tūkst. moterų. Penktadalis iš jų – jaunesnės nei 18 metų.
Viena iš ataskaitą ruošusių moterų – Iman Abou-Atta – tvirtina buvusi priblokšta, suvokusi, kokiu mastu ši problema buvo nutylėta. „Atlikdama tyrimą susidūriau su užtrenktomis durimis, gėda, Sirijos ir Jordanijos pareigūnų nenoru ir visuomės tyla šiuo klausimu“, – rašo moteris atlikto tyrimo įžangoje.
I.Abou-Atta susidūrė ir su pasipriešinimu, kai šį klausimą iškėlė Didžiosios Britanijos ir JAV atstovams, kurių pajėgų buvimas Irake prisidėjo prie minėtos problemos gilinimo. Nors seksualinis išnaudojimas Irake, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, egzistavo dar iki 2003-ųjų, „invazija į šalį ir jo sukeltas nestabilumas sukūrė aplinką, kurioje jaunos moterys ir mergaitės tapo daug pažeidžiamesnės.
Irako nevyriausybinės organizacijos „Moterų laisvė Irake“ atstovai skaičiuoja, kad per pirmuosius septynerius metus nuo karo pradžios, šalyje be žinios dingo apie 4 tūkst. moterų. Penktadalis iš jų – jaunesnės nei 18 metų.
Nors surinkti objektyvią informaciją nėra lengva, organizacijos tyrimas rodo, kad didžiąją dalį merginų į sekso industriją įviliojo šalies ar tarptautinės nusikaltėlių grupuotės arba jos savo šeimų buvo parduotos priverstinėms santuokoms.
Karas Irake benamiais ir pabėgėliais pavertė šimtus tūkstančių irakiečių. Negalėdami dirbti legaliai, kai kurie vyrai ėmė versti savo giminaites tapti prostitutėmis ir taip uždirbti pinigų šeimai. Netruko atsirasti ir tokių, kurie pasinaudojo kitų sunkumais. SCEME ataskaitoje pateikiamas vienas iš pavyzdžių: nuskurdęs 17-metės Amiros tėvas priėmė vieno vyro pasiūlymą už 200 JAV dolerių per mėnesį įdarbinti savo dukterį šio vyro neįgaliai žmonai prižiūrėti. Tačiau be įprastinių namų ruošos darbų mergina buvo priversta teikti seksualines paslaugas vyro sūnui ir jo draugams.
Prekyba žmonėmis užsiimančių grupuočių taikiniu dažnai tampa jaunos merginos, iš namų pabėgusios norėdamos išvengti priverstinės santuokos, smurto ar išnaudojimo. Neįprasta tai, kad didžioji dalis prekyba žmonėmis Irake užsiimančių žmonių yra moterys. Kai kurios iš jų net pačios buvo tapusios aukomis. Didžioji dalis jų šia veikla užsiima tikėdamosis lengvų pinigų.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Irako moterys |
Prekyba žmonėmis neretai užsiima taksi vairuotojai, merginas į spąstus įviliojantys apgaule. Dažniausiai pamelavę neva ketinantys padėti, jie merginas nuveža į viešnamius ir jas ten palieka. Spąstus moterims paspendžia ir jauni vaikinai, įtikinantys pažeidžiamas jaunas merginas pabėgti iš namų ir vėliau parduodantys jas į sekso vergovę.
Kai kurios jaunos aukos apgaunamos joms pasiperšant. Patikėjusios pasiūlymo nuoširdumu, merginos permiega su savo „sužadėtiniais“, o netrukus yra paliekamos ir išmetamos į gatvę. Neištekėjusi ir nekaltybę jau praradusi moteris konservatyviose musulmonų bendruomenėse nebetenka garbės. Ji tampa lengvu tolimesnio išnaudojimo taikiniu.
Shada jos tėvas paliko prie Sirijos sienos. Mergina buvo nugabenta į Damaską, kur merginą išprievartavę penki vyrai netrukus ją pardavė moteriai, privertusiai Shadą dirbti prostitute naktiniuose klubuose.
Daugelis moterų, patekusių į sekso vergovę, jaučiasi čia įstrigusios ir negalinčios iš jos pabėgti, mat baiminasi. Baimę dažnai sukelia grasinimai jų šeimų gerove ar garbe. Ne mažiau moterys baiminasi ir dėl savo ateities konservatyvioje, daugiausiai musulmonų dominuojamoje Irako visuomenėje, linkusioje pačias merginas kaltinti dėl jų „gėdos“.
I.Abou-Atta, bendravusi su keliomis prekybos žmonėmis aukomis Libane nupiešė itin niūrų paveikslą. „Iš pradžių šioms moterims tai košmaras, – sakė ji. – Tačiau galiausiai jos supranta, kad neturi pasirinkimo, kad negali pabėgti.“
Viena moteris papasakojo, kad sužinoję apie jos planus pabėgti, ją į sekso vergovę pardavę žmonės pagrasino sugriausią jos dukters gyvenimą, paviešindami, kad jos motina pardavinėjo save. Po šio grasinimo moteris atsisakė bet kokių planų pabėgti.
Dar kita žiauri praktika, ypač būdinga Sirijoje, tai „mut'a“ vedybos – kai mergina už tam tikrą sumą pinigų ištekinama už vyro penktadienį, o sekmadienį jis su ja jau išsiskiria. „Mūsų tyrimas atskleidė, kad šių „mut'a“ santuokų ypač padaugėja vasarą, kai į Siriją atvyksta nemažai turistų iš Persų įlankos, – rašoma minėtoje ataskaitoje. – Nors ši konkreti santuokos praktika nėra aiškiai įvardijama kaip prostitucija, tai iš esmės yra seksualinis išnaudojimas, dažnai priverstinis.“
Ir nors didžioji dalis šio regiono valstybių turi įstatymus, nukreiptus prieš prekybą žmonėmis ir prostituciją, noras kovoti su šia problema itin mažas, todėl aukoms iki šiol nesugebama pasiūlyti tinkamos apsaugos.
