Prabuvusios beveik mėnesį Tailande patraukėme į Laosą. Pirmas įspūdis – viskas beveik taip pat, kaip Tailande. Vos pravažiavus nedidelį tiltą, skiriantį abi šalis, eismas jau vyksta dešiniąja puse.
Nusipirkome vizą už 30 dolerių žmogui – su ja mėnesį galėjome mėgautis Laoso saule.
Priminsiu, kad Tailando viza už tą pačią sumą galioja tik 15 dienų. Vėliau už kiekvieną viršytą dieną – 14,48 eurų bauda (teko ją mokėti ir mums...).
Laoso sostinėje Vientianas ypatingai svetingas miestas. Nepaisant akis badančio skurdo, žmonės atrodo laimingi. Jie labai mandagūs ir svetingi – sulaukėme daugybės kvietimų į svečius, kai kurie dalinosi pietumis.
Vakarais mieste, netoli upės, vyksta aerobikos treniruotės – sumokėjus 0,58 euro centus galima prisijungti ir kartu šokti. Pastebėjome, kad ši pramoga vietiniams labai patinka: jie, apsirengę sportine apranga, atsakingai kartojo trenerės judesius.
„Pasportavę“ visi skuba į barus, kur gurkšnoja alų, klausosi gyvos muzikos ir valgo – patiekalų gausa ir skonis, kaip ir visoje Pietryčių Azijoje, atima žadą. Jei nori, čia gali užsisakyti net krokodilienos!
Antroji mūsų stotelė buvo Luangprabange – Laoso kultūros ir meno lopšiu laikomame mieste. Vienas žinomiausių turistinių objektų čia – Kuang Si krioklys.
Pagrindinė Kuang Si krioklio kaskada yra 54 m aukščio, o mažesnės šoninės kaskados būna nuo 3 iki 5 m aukščio. Turistų čia netrūksta. Vis dėlto vakarėlių mėgėjams siūlytume neįtraukti Luangprabango į savo kelionės maršrutą – tai daugiau ramybės mėgėjams skirtas miestas.
Netoli garsiojo krioklio aplankėme ir meškų gelbėjimo centrą. Jauki vieta – visur vaikšto juodos, pūkuotos, mažos ir didelės meškutės. Karstosi medžiais, žaidžia ar tiesiog ilsisi pavėsyje.
Galiausiai priėjusios krioklį negalėjome patikėti: juk čia ta vieta, kurią visai nesenai žiūrinėjome „Google“ paieškoje! Tačiau tikras vaizdas buvo daug geresnis – krioklys priminė pasaką. Nors vanduo ledinis, visi maudosi, džiaugiasi, nes oro temperatūra siekia beveik 40 laipsnių. Vos įmerkėme kojos, iškart prisistatė pulkas mažų žuvyčių. Nemokamas žuvų SPA!
Turistai čia gali leisti visą dieną – aplink daug restoranų, barų ir mažų kioskelių, kuriuose galima nusipirkti kažką užkąsti. Tačiau svarbiausia pramoga – maudynės krioklyje. Galima turkštis ir apačioje, ir viršuje.
Kaip ir kitose Azijos šalyse, Laose pilna budistų vienuolių. Vos prašvitus, 5 val., kasdien Luangprabange žmonės aukoja maisto vienuoliams.
Nusipirkome virtų ryžių puodelį ir mes, sėdėjome ant šaligatvio ir stebėjome, kaip žingsniuoja eilės vienuolių, praverdami savo pintines, į kurias mes, kaip ir kiti, tiesiog pirštais dėjome po saują ryžių.
Tolimesniu tašku Laose pasirinkome Vangviengą. Šis miestas – visiška Luangprabango priešingybė. Čia muzika nenutyla visą parą, o jaunimas vaikšto, nešini kibirėliais, pilnais alkoholinių kokteilių.
Pinigų neskaičiuojantys turistai čia gali jais švaistytis į kairę ir į dešinę: jodinėti drambliais, pralėkti ant virvių virš kalnų, plaukti kanojomis, padangomis, apsilankyti upės uolose ir t.t. Kainos įvairios. Pavyzdžiui, skrydis oro balionu kainuoja 75 dolerius.
Mums Laosas pasirodė pakankamai pigi šalis – per 10 dienų gyvenimui, kelionėms, pramogoms ir net bilietams į Kambodžą, kur keliaujame šiuo metu, išleido 260 eurų. Ne kiekviena atskirai – abi kartu.
Mūsų kelionė dar nesibaigia, tad ateityje dar dalinsimės naujais įspūdžiais.
Sekti Lauros ir Vaidos kelionę galite jų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
