Tad atostogaujant Bulgarijoje verta užsukti į turgų. Juolab, kad atidžiai stebint vietinius pardavėjus ir pirkėjus net ir trumpas pasivaikščiojimas gali tapti visai neprasta, visus pojūčius aitrinančia balkaniškos kultūros pažinimo ekskursija.
Pigu, bet puiki kokybė
Jei prieš keletą savaičių straipsnyje apie bulgariškus viešbučius gana kritiškai vertinau lietuvių įprotį tikėtis aukščiausios kokybės už mažiausią kainą, tai kalbant apie bulgarišką turgų drąsiai galima tikėtis būtent to. Vaisiai, daržovės ir uogos turguje labai skanūs ir labai pigūs.
Nerekomenduojama išdėliotų vaisių ar daržovių liesti – būsite be įžanginių ceremonijų aprėktas.
Tačiau, be abejo, ir čia reikia vadovautis sveiku protu ir pirkti atmerktomis akimis. Prekeiviai nesukčiauja, bet vos užuodę galimybę pasinaudoti pasimetusiu, besiblaškančiu ar tiesiog naiviu užsieniečiu, tą ir padaro. Taip maišelyje su dailiais persikais atsiranda ir vienas kitas kiek patižęs. Stebėti, ką į maišelį krauna pardavėjas, tiesiog būtina – labai retas kuris leidžia prekes išsirinkti pačiam. Be to, nerekomenduojama išdėliotų vaisių ar daržovių liesti – būsite be įžanginių ceremonijų aprėktas.
Priėjusį pirkėją bulgarai ragina pirkti, tačiau daro tai sveiko proto ribose ir neįkyri kaip Rytų šalių prekijai. Ramiai vaikštinėti gali ir moterys, niekas pirkėjų čia neliečia, nesekioja ir laužydami liežuvį nešūkauja: „Very good price, only for you, my friend!“ (Labai gera kaina, tik tau, mano drauge!).
Sofijos Moterų turguje (bulg. Женски пазар) lankausi bent kartą ar du per savaitę. Kas kartą atėjusi matau, kaip greitai keičiasi asortimentas ir jo kainos. Lietuvoje derliaus metu vadiname rudenį, o Bulgarijoje jis tikriausiai yra būtent dabar, t.y. liepą.
Birželį baigėsi braškių sezonas, gerokai „pavargusios“ atrodo ir vos keliose vietose vis dar parduodamos vyšnios, kurių atsivalgyti iki soties galima buvo gegužę ir birželį. Dabar prekystaliai užversti persikais, nektarinais, melionais, avietėmis.
Arbūzai pasirodė gerokai anksčiau, tačiau pigti ėmė tik dabar – praėjusią savaitę visi kaip susitarę turguje pardavinėjo juos po 50-60 stotinkų už kilogramą, šiandien kaina siekia jau tik 40 stotinkų (1 euras yra ~1,96 levo).
Geriausias būtų kukurūzų pavyzdys: už du levus vienas pardavėjas jums gali parduoti penkis, o kitas – net aštuonis vienetus.
Tęsiasi bulvių, kopūstų, agurkų, baklažanų, cukinijų, įvairiausių rūšių pomidorų sezonas. Viskas kainuoja po keliasdešimt stotinkų, tačiau atėjus į didesnį turgų prieš perkant verta pereiti visą paviljoną. Kartais kainos gali skirtis kone dvigubai, aptikti galima ir įvairiausių turgaus „akcijų“ – kuo daugiau perki, tuo kaina mažesnė.
Geriausias būtų kukurūzų pavyzdys: už du levus vienas pardavėjas jums gali parduoti penkis, o kitas – net aštuonis vienetus. Panašiai parduodami ir krapų bei petražolių ryšulėliai. Už levą galite įsigyti jų net keturis, bet jei tiek jums nereikia, už vieną ryšulėlį taip pat teks pakloti levą. Prekeiviai nori kuo greičiau viską išparduoti, kainas dažniausiai ima mažinti po pietų.
Tačiau ne kainos čia svarbiausia, o unikali kultūrinė patirtis. Eilinį rytą (o ypač savaitgaliais) turgūs klega, šurmuliuoja, liejasi tiek vietinis temperamentas, tiek vanduo iš buteliukų su skylutėmis kamšteliuose (prekeiviai kas keliolika minučių purškia prekes ir taip „šviežina“ jų išvaizdą).
Giliais gerkliniais balsais prekes siūlydamos rėkauja ne už prekystalių, o ant šaligatvių susėdusios romės.
Minioje klaidžioja keisti tipai ir lyg burtažodį murma „Reagent-preparat“ (jie pardavinėja įvairius sodo ir daržo priežiūrai naudojamus preparatus).
Kartais iš nedidukės garso kolonėlės ima groti nuotaikingi ir kraują kaitinantys balkaniškos muzikos ritmai. Tokios akimirkos leidžia pasijusti ne turistu, o keliautoju.
