Nuotraukose iš nuniokotų vietovių – sugriuvę namai, aplūžinėję medžiai viską, kiek tik akys užmato, dengia storas ir tirštas pelenų sluoksnis. Iki pusės po pelenais palaidoti ir arklių bei karvių kūnai – šiems gyvūnams nepavyko ištrūkti iš ežero viduryje esančios salos, grėsmingam ugnikalniui parodžius savo galią, praneša CNN.
Filipinuose dėl suaktyvėjusio ugnikalnio paskelbta ekstremali padėtis – Luzono saloje Taalo ugnikalnis, esantis maždaug 70 km į pietus nuo sostinės Manilos, sekmadienį į dangų išspjovė 14 km aukščio pelenų debesis.
Pirmadienį ugnikalnis pradėjo spjaudytis lava. Perspėta, kad per artimiausias dienas „galimas pavojingas ugnikalnio išsiveržimas“. Esant pavojui iš ugnikalnio apylinkių per šias pora dienų evakuota tūkstančiai žmonių.
Nepaklusdami valdžios perspėjimams atgal į namus kol kas dar nė kojos nekelti, daugelis gyventojų grįžo į salą bent pabandyti dar išgelbėti savo gyvulius nuo pražūties ugnikalniui ir toliau nepaliaujant spjaudytis lava.
Iš saloje darytų nuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, kaip vietos gyventojai į laivus išplukdyti veda kiaules, arklius, karves ir paukščius – visų jų kūnai, kailis ar plunksnos padengti pelenais.
Filipinuose įsikūręs Vulkanologijos ir seismologijos institutas trečiadienio rytą pranešė, kad Taalo ugnikalnio keliamas grėsmės lygis vis dar – 4 iš 5 balų. Tai reiškia, kad „sprogstamasis išsiveržimas“ vis dar galimas per artimiausias dienas.
Luzono saloje gyvenanti Mirra Lipaopao (27 m.) sakė negirdėjusi ugnikalnio keliamo šurmulio, tačiau maždaug apie 17 val. vakaro pamatė, kaip iš dangaus pradėjo byrėti purvą ir anglis primenančios dalelės.
„Mes supanikavome. Griebiau savo draugą, vaiką ir bėgome kuo toliau“, – pasakoja M.Lipaopao, šiuo metu su šeima apsistojusi evakuacijos centre.
Moteris pasakoja pirmadienį bandžiusi grįžti namo – ten pamatė, kad visas apylinkes užklojo pelenų sluoksnis.
„Iš pradžių manėme – susitvarkysime. Pradėjome valytis, tačiau netrukus vienas po kito kilo žemės drebėjimų, todėl nusprendėme verčiau grįžti atgal į evakuacijos centrą“, – pasakojo M.Lipaopao.
Praėjus trims dienoms nuo ugnikalnio suaktyvėjimo pradžios ekstremali situacija regione išlieka.
Lavos fontanai į dangų vis dar išmeta iki 1 km aukštį siekiančius juodus pelenų debesis. Keliuose rajonuose atsirado įtrūkimų ant asfalto, o nuo sekmadienio iš viso užfiksuoti 466 žemės drebėjimai. Vulkanologai perspėja, kad galimi ir tolesni išsiveržimai.
„Šiuos naujus, vis pasikartojančius žemės drebėjimus sukelia vis dar aktyvus ugnikalnis. Akivaizdu, kad jame vis dar yra magmos, kuri bando prasiveržti“, – sakė Maritonas Bornasas, ugnikalnių stebėjimo instituto vadovas.
Anot specialistų, be galimos ugnikalnio išsiveržimo rizikos bei pasikartojančių žemės drebėjimų, 14 km regione aplink ugnikalnį yra ir kitų rizikų. Dėl nuolat drebančios žemės galimos didelės purvo nuošliaužos, taip pat – kad ugnikalnio šlaitai nučiuoš į ežerą, dėl ko galėtų kilti ir cunamis.
Maždaug pusė milijono žmonių gyvena „pavojingoje zonoje“, esančioje 14 km regione nuo ugnikalnio – visiems jiems buvo nurodyta evakuotis.
Kai kuriuos miestus pareigūnai ir gelbėtojų tarnybos užrakino, o gyventojai buvo priversti kuo greičiau palikti savo namus. Griežtai draudžiama grįžti į šiuos regionus.
Artintis prie šio regiono draudžiama ir dėl didelių sveikatos rizikų – vulkano pelenai yra toksiški, juose taip pat gali būti mikroskopinių stiklo dalelių.
Staigus ir netikėtas ugnikalnio suaktyvėjimas sekmadienį žmones užklupo nepasiruošusius. Panikos apimti gyventojai buvo priversti evakuotis kuo greičiau, daugelius jų ir išvyko „kaip stovi“ su savimi net nespėję pasiimti jokių daiktų ar kitų drabužių.
Kadangi grėsmės lygis dar neatšaukiamas, lieka neaišku, kada jie galės grįžti į savo namus. Ir ar apskritai turės, kur grįžti.
Daugelis netoliese ugnikalnio gyvenančių žmonių yra nepasiturintys darbininkai, fermeriai, pinigų užsidirbantys tik iš turistų, siūlydami jiems pasijodinėjimus arkliais, kiti išgyvena užsiimdami augalinininkyste derlingose žemėse.
Taalas yra antras pagal aktyvumą ugnikalnis Filipinuose. Ežero viduryje esantis ugnikalnis laikomas vienu mažiausių pasaulyje, bet per pastaruosius 450 metų jis buvo išsiveržęs mažiausiai 34 kartus.
