Pirmas maršrutas – nesudėtingas. Vandens turizmo naujokams siūlomas dviejų dienų žygis dešimtvietėmis kanojomis. Maršruto ilgis – apie 50 km. Tai kupinas malonių įspūdžių ir naujų potyrių maršrutas Minijos upe, kurio metu kanojomis plaukiama ir pro Kuršių marias, grožintis unikaliu gamtos kampeliu – Kuršių nerija. Žygio metu galima išvysti Priekulės miesto istorinę dalį, I. Simonaitytės memorialinį muziejų, Vingio parką, Lankupių šliuzą, Karaliaus Vilhelmo kanalą, senuosius Drevernos ir Svencelės žvejų kaimus, J. Gižo etnografinę sodybą, Naglių gamtos rezervatą ir Kuršių neriją.
Antras – vidutinio sudėtingumo maršrutas „Sraunioji Minija“. Visas maršruto ilgis – 120 km, tačiau galima pasirinkti įvairaus ilgio atkarpas. Turistai baidarėmis plaukia Minija – didžiausia Vakarų Žemaitijos upe, viena srauniausių ir įdomiausių vandens turizmo arterijų. Plaukiantieji turi puikią galimybę susipažinti ne tik su savita Žemaitijos krašto gamta, gamtos paminklais, bet ir unikaliu kultūros paveldu. Vandens turistams yra išleista ir speciali brošiūra „Vandens maršrutas Minijos upe“, kuri leidžia lengvai orientuotis upės vagoje ir nepraleisti įdomių vietų. Plaukiant šiuo maršrutu aplankomi Raguviškiai, Pikteikiai, Lapiai, Kvietiniai, Gargždai, Dovilai, Ketvergiai, Dituva, Priekulė, Lankupiai, Sakučiai, Minija. Pakeliui galima sustoti ir aplankyti Gargždų miesto parką, Priekulės miestą, I. Simonaitytės memorialinį muziejų, Karaliaus Vilhelmo kanalą, Lankupių šliuzą, J. Gižo etnografinę sodybą, Drevernos uostą, Minijos kaimą ir Ventės ragą.
Trečias maršrutas – profesionalams. Tai – pats sudėtingiausias, ekstremalus maršrutas Žvelsos upe baidarėmis, kuriuo galima plaukti visais metų laikais, o rekomenduojama – rudenį ar žiemą. Maršruto ilgis – 13 km, o trukmė – 2 valandos. Ši atkarpa skirta vandens turizmo profesionalams, nes srauni, vingiuota ir pilna natūralių kliūčių upės vaga reikalauja patirties ir ištvermės. Vasarą Žvelsos upė yra nusekusi, o lietingą rudenį ir žiemą vandens lygis pasiekia maksimumą, todėl ši upė tampa panaši į sraunias Turkijos ar Rusijos upes.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, tikimasi, kad ateityje atvykstantiems turistams galėsime pasiūlyti ir daugiau vandens maršrutų: „Tikiuosi, kad Klaipėdos rajonas, kaip 4 vandenų kraštas, garsės vandens maršrutų gausa ir trauks vandens turizmo mėgėjus ne tik iš Lietuvos. Svarbu ir tai, kad turistai galėtų ne tik plaukti baidarėmis, kanojomis, bet ir turėtų kur sustoti, papramogauti. Verslas ne tik galėtų, bet ir turėtų išnaudoti mūsų upių pakrantes, vaizdingas vietoves šalia vandens telkinių, kur būtų galima apnakvindinti vandens turistus, juos pamaitinti. Kai kurios mūsų rajono kaimo turizmo sodybos tai jau daro ir siūlo įvairias vandens pramogas. Aktyvus verslas ne tik pritraukia turistus, bet ir kuria darbo vietas, garsina rajoną.“
Klaipėdos rajone aktyvaus laisvalaikio mėgėjams siūlomos ir įvairios vandens pramogos. Pramoginius plaukiojimus po Kuršių marias iš Drevernos siūlo net 15 laivų, vienas iš jų – senovinis burinis Kuršių marių laivas-reisinė „Dreverna“. Drevernoje yra įsikūręs ir buriavimo klubas, o jėgos aitvarų sporto mėgėjų mekoje – Svencelėje išmokti pažaboti vėją siūlo net 4 įmonės. Baidares Klaipėdos rajone išsinuomoti galima 6 vietose, o aktyviai leisti laisvalaikį – 3 vandenlenčių parkuose.
„Svarbu, kad turistų, besilankančių mūsų rajone, lauktų visas paslaugų paketas, o Turizmo informacijos centras būtų aktyvus pagalbininkas ir patarėjas kiekvienam atvykstančiam į Klaipėdos rajoną – 4 vandenų kraštą“, – teigia vicemerė Rūta Cirtautaitė.
