Sukurti įvairesnių laisvalaikio veiklų ir traukos centrų po Lietuvą keliaujantiems smalsuoliams būtų nesunku, jeigu jau savivaldybė atidarė naują tviskantį baseiną, šalia galėtų atsirasti ir daugiau pramogų, juolab, kad baseinų statybų mada išplito visur – net ir mažesniuose miesteliuose, pradedant Pagėgiais ar Kretinga, baigiant Rokiškiu, Kupiškiu ar Prienais.
Žiemą – į Kretingą
Prieš 20–25 metus kretingiškiai važiuodavo į atvirą „Lino“ baseiną Palangoje, dabar naujas baseinas pastatytas pačioje Kretingoje, išrankesnieji gali rinktis net 16 įvairaus dydžio baseinų turintį „Atostogų parko“ kompleksą Žibininkuose netoli Palangos.
Kretingos Turizmo informacijos centro skaičiavimais, žiemą, o ypač savaitgaliais, lankytojų skaičius Kretingos baseine išauga dvigubai. Kretingos baseino unikalumas – vanduo filtruojamas skaldyto stiklo ir aktyviosios anglies užpildu, o bakterijoms naikinti naudojama ultravioletinė lempa bei ozonas.
Ši pažangi baseino vandens filtravimo ir dezinfekavimo sistema leidžia naudoti gerokai mažiau chloro junginių, o ozonas vandenyje naikina ir chloro kvapą. Tai itin tinkama kvėpavimo problemų turintiems žmonėms.
„Tas baseino vanduo lyg koks masalas svečiams užsukti ir į kitus mūsų objektus – vienuolynus, visus metus žaliuojantį Žiemos sodą ar išskirtines desertines. Beje, pastaraisiais metais stebime tendenciją, kad rajone mažėja sezoniškumas bei vis daugiau lankytojų sulaukiame ne vasaros sezono metu“, – pažymėjo gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė. Tad šaltesniuoju metų laikų laisvalaikio pramogų paklausa netgi didėja.
Kiek kitokio „kirpimo“ turistai renkasi bene naujausią Lietuvos baseiną Kupiškyje. Nutupdytas šalia daugiabučių kvartalo, 180 laipsnių stiklinę sieną turintis statinys tiesiog sukurtas mėgautis SPA poilsiu. Iki 16.00 val. vakaro čia plaukimo treniruotėse pluša vaikai, kiek vėliau prasideda vandens gimnastikos pamokos jų tėvams ar senjorams. Visa tai – aidint muzikai ir trenerių šūksniams. Po plaukimo treniruočių ypač viliojančios pasirodo įvairaus galingumo srovės SPA centre bei pirtyse.
Kupiškėnai teigia, kad į jų baseiną jau nusitaikę ir latviai, kurie per vieną išvykos į Lietuvą dieną susiplanuoja iškylas Antašavos ir Adomynės dvaruose ar buvusiame Palėvenės dominikonų vienuolyne, kuris garsėja kaip vienintelis Aukštaitijoje vėlyvojo baroko pavyzdys.
Nurungta Lenkija ir Latvija
„Kelionių laiko“ ekspertė Eglė Blažaitytė teigia, kad sveikatinimo kelionės į Lenkijos šiaurėje esantį vandens pramogų parką „Tropikana“ ar panašų laisvalaikio centrą Jūrmaloje prieš 15 metų mušdavo rekordus. Dabar to nebelikę, nes vandens pramogų apstu ir Lietuvoje. Vis dėlto, neišnaudota turizmo Lietuvoje niša yra išvykos autobusais moksleiviams ar senjorams į šalies pakraščius, derinant kultūrines ir sveikatinimosi pramogas.
„Mokytojai bijo prisiimti atsakomybę už vaikus, o senjorai sportą ir baseinus priskiria prie individualių pramogų, – sako ekspertė.
– Tautiečių, matyt, net neįmanoma lyginti su austrais, šveicarais ar vokiečiais, kur vandens pramogų kultūra yra įaugusi į kraują nuo mažumės.“
Kiek kitos pozicijos laikosi platformos „Hoperfy“ kūrėjas Tadas Kertenis. „Į užsienio vandens pramogų centrus nekeliaujama, nes kai kurie mūsiškiai baseinai Kretingoje, Kupiškyje ar Kauno Nemuno saloje jau prilygsta mini vandens parkams ir savo patrauklumu nurungia užsieninius“, – sako Tadas.
Bene 10 metų turizmo verslą Islandijoje plėtojęs Tomas Kairiūnas siūlo mūsų vietinio turizmo bendrovėms patirčių semtis iš Šiaurės šalių kultūros. Štai Islandijoje nuo 6 ar 7 val. ryto baseinus renkasi tie, kas gali spėti pasitreniruoti iki darbo dienos pradžios. Nuo 9 iki 11 val. čia neskubėdami susirenka senjorai, kad pašildytų pirtelėse, paplaukiotų ir ramiai aptartų visas aktualias naujienas.
Vėliau baseinus okupuoja treneriai su moksleiviais, kuriems 2 pamokos per savaitę baseine privalomos. Į pavakarę baseinus užplūsta šeimos ir draugų kompanijos. Besikaitinant voniose susipažįstama, susidraugaujama, taip smagiau pralaukti ilgą ir tamsią Islandijos žiemą. Beje, neformaliuose pokalbiuose islandai nesibodi prisipažinti priklausantys Žydrosios Lagūnos (angl. Blue Lagoon) kartai, nes buvo „pradėti“ atokesnėse šio garsaus geoterminio telkinio įlankėlėse.
„Pastaraisiais metais, kai „Blue Lagoon“ tapo didžiuliu užsienio turistų traukos centru ir kainos iškilo iki nepadorių aukštumų, vietiniai ieško nuošalesnių terminio vandens vonių. Be to, įvairaus karštumo vonių yra ir bet kuriame viešame miesto baseine, į kurį bilietas kainuoja nuo 5 iki 10 eurų, o apsilankymo trukmė neribojama“, – šypteli Tomas. Kas žino, gal po kurio laiko „Blue Lagoon“ karta pakeis kokia nors „Public bath“ („Viešosios vonios“) karta.
Dar viena įdomi kelionių organizatorių pastebėta tendencija yra kelionės trukmė. Štai Vokietijos pensininkai į pilių lankymus ir baseinų pramogas leidžiasi dviems dienoms, nes visuomet smagu pavakaroti naujoje vietoje, pavakarieniauti kitokiame restorane ar jaukiai praleisti vakarą nedideliame viešbutyje.
Mūsiškiai dėl taupumo tą patį vakarą nori sugrįžti į namus.
O Lietuvoje, turbūt taupant išlaidas, dažniausiai rengiamos vienos ir labai ilgos dienos išvykos, kad tik nereikėtų nakvynių. Nors tai dažnai reiškia, kad kelionė turi prasidėti nepatogiai – labai anksti ryte, o pasibaigti beveik vidurnaktį. Mat, mūsiškiai dėl taupumo tą patį vakarą nori sugrįžti į namus.
Kita vertus, atokesniuose šalies rajonuose vis dar nėra paprasta atrasti ne sezono metu veikiantį restoraną ar didesnę užeigą, jau nekalbant apie vidutinės klasės jaukius svečių namus.
