Būsto siūlytojų gretos tirpsta
Penktadienį apie vidurdienį ties įvažiavimu į Šventąją stovėjo visa eilė automobilių su skelbimais apie nuomojamus būstus. Viename net įrašyta kaina – nuo 6 eurų už lovą.
Tačiau kai pajudame iš Šventosios po maždaug trijų valandų, nuomotojų beveik neberandame. Vos vienas kitas automobilis ir šokantis vaikinas su dviračiu ir lentele rankoje, kuri informuoja apie nuomą. Kiti savo gyventojus jau susirado, likusieji – piktoki, neva niekas neturi teisės nei jų fotografuoti, nei užkalbinti.
Nekalbiname. Nors ir neatrodo, kad bloga nuotaika padės šiems žmonėms susirasti klientų. Šventojoje žmonių išties yra, gal net kiek nustebina jų srautai pagrindinėse gatvėse, paplūdimiuose, tačiau vos ne kiekviename lange pamatysi skelbimą „Nuomojami kambariai“ arba „Vietų yra“.
Žmonių daugėja
Šaltą liepą Lietuvoje pajūris – tikrai ne sausakimšas. Tačiau bent jau Šventojoje žmonių daugėja, tvirtina čia kavinę įrengęs anksčiau panašų verslą Vilniuje turėjęs Aurelijus Kinas. Jo kavinė „Barža“ įsikūrusi prie pat paplūdimio. Lankytojų, kaip sako pats savininkas, galėtų būti daugiau, tačiau ir dabar užsukančių papietauti ar atsigaivinti yra. Tik vaizdas aplinkui dar kiek baugina.
Šalia vyksta statybos, gana sparčiai kyla būsimasis viešbutis. O štai kitapus Šventosios upės jau daugybę metų stovi nebaigti namai. Šį pavasarį, kaip pasakoja A.Kinas, buvo vilties, kad reikalai pajudės: darbininkai atkalė langus, lyg kažką darė. Bet štai praėjo keli mėnesiai ir vėl čia kaukši plaktukai – tie patys langai užkalinėjami naujomis kartono plokštėmis. „Gaila“, – nutęsia A.Kinas ir kalbą kreipia kita linkme.
Šalia kavinės jis pasiryžęs įrengti vaikų žaidimų aikštelę, savotišką muziejinę ekspoziciją su bėgiais, kažkada vedusiais iš uosto į miestelį ar dar toliau, sena valtimi. O prie įėjimo stovi aprūdijęs dviratis – vos prieš savaites narai jį ištraukė iš upės dugno gretimais. Tai irgi buvo A.Kino iniciatyva surengta talka.
Eidamas per kopas jis ne tik pasakoja, kad Šventojoje su kiekviena diena vis daugiau poilsiautojų, bet ir renka šiukšles. Kol grįžtam kelis šimtus metrų iki kavinės, pilnos rankos vienkartinių alaus taurių, popiergalių, maišelių.
„Mes ir kopose sužėlusius krūmus patvarkom, ir seną, nugriuvusią tvorą ardysim, ir suolelius pastačiau žvejams bei nuo jūros einantiems poilsiautojams, kai miestelis norėjo juos išmesti“, – juokiasi A.Kinas.
Paplūdimių neišplovė
Poilsiautojai Šventojoje – ramūs. Žmonės iš mažesnių miestelių, šeimos su vaikais, vyresni žmonės, net ir jaunimas čia renkasi toks, kuris problemų nekelia.
„Pasikalbame su užeigų apsaugininkais, tai Šventoji yra ramiausias kurortas. Jokių muštynių, net jei koks kivirčas kyla, tai pamoja vieni kitiems, rankas paspaudžia ir atsisveikina. Neteko nei matyt, nei girdėt apie kitokius dalykus, nebent kokie pavieniai atvejai“, – kalbėjo kavinės savininkas.
Žmonių Šventojoje išties yra ir labai krenta į akis tai, kad dauguma – šeimos su vaikais. „Visi reaguoja į saulę – saulė pašviečia ir iš karto plūsteli žmonės. Bendraudamas su žmonėmis visada klausiu, kodėl jie važiuoja čia, tai atsakymai panašūs: čia nėra triukšmo, nuolatinio ūžesio kaip Palangoje, paplūdimiai platūs, didžiausi, kur nori, ten gulkis“, – apie Šventosios privalumus kalbėjo verslininkas.
Prieš kelias dienas Palangoje jūra nuplovė gabalą paplūdimio šalia tilto, baimintasi dėl kavinės ir viešojo tualeto prie pat vandens. Šventojoje tokių dalykų nebuvo, kaip juokiasi vietos gyventojai, „kiek smėlio nuplauna Palangoje, tiek jo atneša į Šventąją“. Ir šįkart nors bangų būta, paplūdimiai nenukentėjo – vis dar tokie pat platūs, juose ir smėlio užtenka, ir akmenuką vieną kitą įdomesnį galima rasti.
A.Kinas įsitikinęs, kad Palanga pati sau pakišo koją išgabenusi po tiltu buvusius akmenis. Jo teigimu, tvarkant paplūdimius, įrenginėjant uostus, būtina ištyrinėti istorinę senųjų jūrininkų, jūros inžinierių medžiagą, raštus.
„O ne iš lempos daryti, nes paskui gamta padaro savaip vis tiek“, – tvirtina daug laiko prie vandens ir vandenyje praleidžiantis Aurelijus, kuris yra ir Lietuvos povandeninio sporto federacijos vadovas.
Nori daugiau užsieniečių
Šventosios gatvėse užsieniečių mažiau nei Palangoje ar juolab Nidoje. Tačiau ir čia galima sutikti rusų bei baltarusių, latvių, anglakalbių.
A.Kino manymu, Šventosios verslininkams reikėtų susiburti ir imtis bendrai veiklos – bendradarbiauti su turizmo agentūromis Sankt Peterburge, Maskvoje, Minske, kituose miestuose, vilioti turistus, jiems organizuoti ne tik apgyvendinimą ir maitinimą, bet ir kultūrinę programą, išvykas į Latvijos Liepoją bei Venspilį, Papę ir Latvijos Nidą, Palangą, Klaipėdą, Kuršių neriją, arčiau esančias poilsio vietas.
Šventoji yra ramiausias kurortas. Jokių muštynių, – tikina Aurelijus Kinas.
Kitais metais ketinama pasiūlyti ekskursijas laivu, plukdyti turistus Šventosios upe. Tačiau tai, kad Šventosios uostas yra uždarytas, labai riboja pramogų vandenyje galimybes. Net žvejai neretai priversti savo valtis ar laivelius parsitempti, jei vanduo nuslūgsta.
Tuomet esą bus galima ir daugiau svečių turėti, ir geriau planuoti vasaros sezoną – šie turistai atvažiuotų ne savaitgaliui, o savaitei ar net dviem. Jie ir vietas užsisakytų dar ankstyvą pavasarį.
Šiuo metu nakvynę vienam žmogui Šventojoje galima rasti ir už 3 eurus, tiesa, komforto čia jau tikėtis neverta. Dažnesnė kaina – 6 eurai už lovą nameliuose netoli paplūdimio. Privačiuose namuose, butuose kainos jau didesnės, bet šventojiškiai tikina, kad pas juos vis tiek pigiau nei netoliese esančioje Palangoje.