„Po užsitęsusios žiemos ir kone prarasto pavasario esame labai išsiilgę aktyvaus laisvalaikio, todėl norėjome pasiūlyti Lietuvos ir užsienio turistams atostogų ant dviračio sėdynės planą. Dėl nepaprastai gražaus kraštovaizdžio, plokščio reljefo, gerai išvystytos infrastruktūros ir didelės turizmo paslaugų pasiūlos Lietuva yra puikus kraštas tokiam žygiui“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ Produktų vystymo vadovė Indrė Jurgaitė.
Trys nauji dviračių maršrutai pasieks ne tik Lietuvos turistus, bet ir Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos keliautojus, o rudenį planuojama išleisti dar du. Maršrutai sukurti lietuvių, anglų, vokiečių, latvių ir lenkų kalbomis.
„Maršrutų atsiradimą pirmiausiai padiktavo paklausa tarp vokiečių turistų – 39 proc. iš Vokietijos atvykstančių keliautojų laisvalaikį mūsų šalyje leidžia aktyviai, ir net 70 proc. lankosi gamtoje. Apjungę abi tendencijas ir sukūrėme vaizdingus dviračių maršrutus. Tačiau prasidėjus pandemijai, pastebėjome, kad keičiasi ir kitų šalių turistų įpročiai – atsiranda vis daugiau norinčių keliauti gamtoje savo transporto priemone, vengti artimesnio kontakto, todėl pritaikėme šį produktą ir vietinei bei artimoms, kaimyninėms rinkoms“ – pasakoja I. Jurgaitė.
Maršrutas Nr. 1 – Kuršių nerija
Dviem ratais – kelionė laiku, per Rytų Prūsijos istorijos atspindžius Mažosios Lietuvos regione.
Turiningo, sveiko ir aktyvaus laisvalaikio patirtys vaizdingiausiuose Lietuvos kampeliuose prie Kuršių marių, Kuršių nerijoje ir Nemuno deltoje, kur gyvenimą kuria ne tik žmonės, bet ir vanduo, o paukščių, sakoma, yra daugiau nei gyventojų. Nenulipę nuo dviračio atraskite didžiausią Lietuvos salą, kopų smėlio užpustytus kaimus, miško gramofoną ar nebenaudojamą lėktuvų pakilimo taką. Viso maršruto ilgis – 170 kilometrai, tad pastarasis įveikiamas ir ne itin patyrusiems keliautojams. Detalų maršrutą galite rasti čia.
Maršrutas Nr. 2 – Didžioji vakarų kilpa
Vakarų Lietuvoje esantis Žemaitijos regionas laikomas vienu autentiškiausių – tarsi Lietuvos, bet kartu ir ne Lietuvos dalis, per šimtmečius išsaugojęs savo identitetą, savo kultūrą, turintis net savo vėliavą, o žemaičiai – užsispyrusį charakterį ir kalbą. Žemaičiai buvo paskutiniai pakrikštyti Europos pagonys, senojo tikėjimo aukurų dar ir šiandien galima rasti ant piliakalnių. Nuo pajūrio pasukite susipažinti su vienu slėpiningiausių Lietuvos kraštų, kuriame – ir baltų mitologijos ženklai, ir Šaltojo karo paveldas, ir liaudies kultūra. Maršrutas driekiasi daugiau nei 200 kilometrus. Visą kelionės planą rasite čia.
Maršrutas Nr. 3 – Istorinis maršrutas
Trys sostinės vienos kelionės dviračiu metu? Įmanoma: iš šių dienų sostinės Vilniaus į istorinę sostinę Trakus bei laikinąją sostinę Kaune, neaplenkiant populiaraus 200 metų tradicijas puoselėjančio balneologinio Birštono kurorto ir gražiausio šalyje Panemunės kelio.
Vaizdai ir istorijos šiame maršrute keis viena kitą greičiau nei suksis dviračio pedalai. 342 kilometrų ilgio maršrutas skirtas kiek labiau patyrusiems dviratininkams, tačiau įveikę jį tikrai nepasigailės. Visą maršrutą galite rasti čia.
Visi maršrutai yra suskirstyti į atkarpas pagal jų sudėtingumą ir ilgį, tad norintys leistis į trumpesnę kelionę taip pat ras sau patinkančią kryptį žygiui.
Dviratininkams, ketinantiems įveikti visa maršrutą, primename, kad nakvynė palapinėse galima tik specialiai tam skirtose ir pažymėtose stovyklavietėse. Daugiau informacijos apie lankytinas vietas, apgyvendinimą, maitinimą, transportą, dviračių taisyklas, degalines ir turizmo informacijos centrus keliautojai gali rasti specialiai sudarytuose žemėlapiuose čia.
Taip pat svarbu žinoti, jog jaunesni nei 18 m. amžiaus dviratininkai kelionės metu privalo dėvėti šalmą, o sutemus visiems dviračių vairuotojams privaloma vilkėti šviesą atspindinčią liemenę.
Planuojantiems dalį maršruto įveikti viešuoju transportu, reikėtų žinoti, jog už dviračių pervežimą gali būti taikomas papildomas mokestis.
