Esame vėjo nešama šeima. Vasaras leidžiame prie Kuršių marių, vėjuočiausioje Lietuvos vietoje. Žiemas ten, kur šilta ir pučia vėjas. Pastaruosius kelerius metus iš eilės – vėjuočiausioje Egipto vietoje, Pietų Sinajuje – Dahabe.
Abu esame buriuotojai, plaukiame su burlentėm visada, kai pučia vėjas. Kartu su partneriu valdome „Surfhouse“ – jėgos aitvarų, burlenčių, snieglenčių, ilgalenčių (longboard) mokyklas, dvi aktyvaus laisvalaikio parduotuves (viena Vilniuje, kita vasaros metu veikia prie Kuršių marių kartu ir kempingu „Surfhouse Summer Camp“). Bendradarbiaudami su kelionių agentūra organizuojame vėjo ir sniego keliones.
Mūsų pomėgiai yra visiškai susiję su mūsų darbu ir gyvenimo būdu, todėl esame savo srities profesionalai tiek vandenyje, tiek kai dirbame su klientais.
Galime save įvardyti kaip šeimą, kuri beveik visur ir visada yra kartu. Vaikai – septynerių Viesulas ir penkerių Vėtra. Vardai stiprūs, ir jie atitinka vaikų charakterius. Jeigu jų nedrausmini, jie gali viską aplinkui sugriauti per 15 minučių. Tai yra tie vaikai, apie kuriuos gali pasakyti, kad yra tikrai pasiutę. Bet mums atrodo, kad vaikai ir turi tokie būti.
Keliaujame taip pat visur su vaikais, todėl dabar kur nors vykti su jais yra vienas malonumas. Jie visiškai be problemų prisitaiko prie vietos – ar tai būtų naktis dykumoje, ar autobuse, ar nakvynės namuose, ar prabangiame viešbutyje. Jiems visur yra gerai.
Nesureikšminame keliavimo laiko. Jeigu reikia keliauti 20 valandų, tai ir keliaujam – tikrai nekečiam dėl to krypties. Kartais tenka pamiegoti ir oro uoste, kai būna nepatogūs skrydžiai, bet vaikams visur yra gerai. Jie jaučiasi saugūs su mumis, ir
turbūt jiems tai yra svarbiausia.
Šiuo metu mes keliaujame po Egiptą. Vaikams mokykloje yra ilgos semestro pabaigos atostogos, tad susidėliojome 21 dienos ir 6000 km kelionę per visą Egiptą.
Į lankytinas ir neturistines vietas keliaujame įvairiomis transporto priemonėmis, nakvynės vietą keisime apie 17 kartų. Taigi tai intensyvi, bet, mūsų akimis, nėra ypač sudėtinga kelionė.
Pavyzdžiui – paskutinė diena Aswan mieste, kitą dieną reikia išvykti į Kairą (800 km traukiniu), bet mes dar sugalvojame pasiimti ekskursiją į piečiausią Egipto miestą Abu Simbel, esantį už 40 km nuo Sudano sienos – pasižiūrėti faraono Ramzio II ir jo žmonos Nefertitės šventyklų. Išvykti reikia 4 val. ryto, o grįžtame atgal 13 val. dienos. Traukinys į Kairą – 15 val., todėl viskas labai gerai dėliojasi, ir važiuojame pažiūrėti šventyklų.
Gal kitus toks planas atbaidytų – belstis į vieną pusę ketvirtą ryto reikia tris valandas, tada pusantros valandos pabūti prie šventyklų ir vėl tris valandas atgal... Ir dar 11 valandų traukinys iki Kairo. Bet mūsų tai nė kiek negąsdina, o vaikams, kad ir sunku keltis trečią ryto, jiems viskas tinka ir patinka.
Šiuo metu mūsų vaikai eina į kalbų mokyklą Dahabe ir dar papildomai su korepetitoriumi mokosi anglų kalbos, o po mėnesio pradės ir arabų kalbos mokslus. Mums tai yra labai svarbu, nes gal kitais metais gyvensime kažkur kitur – ir jie galės be problemų mokytis anglų kalba kitoje mokykloje.
Jeigu vaikai eitų į mokyklą Lietuvoje, su ilgais išvažiavimais būtų galima atsisveikinti. Aišku, tuomet būtų mokomasi nuotoliniu būdu, bet tam reikia labai daug tėvų laiko. Todėl per atstumą Viesulas mokosi savo gimtąją lietuvių kalbą.
Laukite tęsinio.
