Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
Semana Santa nepalieka abejingų – vieni, norėdami pasislėpti nuo šios šventės galingo prasiveržimo ir triukšmo išvažiuoja kuo toliau, kiti su nuostaba ir pagarbia baime stebi keistus vietos ritualus, treti neslepia džiaugsmo ašarų ir atvira širdimi išgyvena stiprų tikėjimo jausmą.
Taigi, kas ta Semana Santa, kaip ją matome mes, turėdami unikalią galimybę prie jos prisiliesti iš labai arti.
Semana Santa – taip vadinama Didžioji Velykų Savaitė, kuri prasideda Verbų, o baigiasi Prisikėlimo Sekmadienį, t.y trunka aštuonias dienas, o kartais ir naktis.
Kadangi Semana Santa yra senas tradicijas turinti vietosbendruomenės šventė, todėl tik jos nariai sprendžia kaip ją švęsti – nėra visiems vienodo procesijų ir kitų šventės ritualų protokolo, o daugelio šventės akcentų prasmę suvokia tik tos bendruomenės nariai.
Pati didžiausia, puošniausia, garsiausia ir emociškai stipriausia Semana Santa vyksta tik Andalūzijoje. Kitose Ispanijos dalyse ši šventė vyksta gerokai ramiau.
Privati, o ne bažnyčios iniciatyva
Manoma, kad šventės tradicija kilo Sevilijoje 1521 metais, kai buvo sumanyta pakartoti 12 sustojimų Kristaus Kryžiaus kelią. Tada pirmoji procesija nuėjo 997 metrus nuo „Casa de Pilatos“ (liet. Piloto rūmų) iki „Cruz Del Campo" – nedidelės, gatvėje pastatytos šventyklėlės.
Šiandien „Casa de Pilatos“ yra rūmų muziejus, „Cruz del Campo“ kaimynystėje stovi Cruzcampo alaus darykla, procesijos vyksta ištisą savaitę, keliauja įvairiais maršrutais, kurie su Kryžiaus keliu neturi nieko bendro.
Svarbiausias Semana Santa akcentas – Sostų Procesijos su krikščioniška religija irgi susijusios tiek, kiek su krikščionybe susijęs margučių ridenimas arba Velykų bobutė.
Sostų procesijos yra organizuojamos vietos brolijų, kurios yra bendraminčių klubas, savo lėšomis išlaikantis bendruomenės bažnyčią ir organizuojantis šventes.
Taigi, Semana Santa eisenos yra privati iniciatyva, kuri nepavaldi bažnyčios įstatymams ir krikščioniškoms dogmoms. Procesijose kunigai nedalyvauja, tačiau jiems nedraudžiama palaiminti procesijos išėjimą, arba lydėti sostą kartu su eiliniais brolijos nariais.
Pagrindinis „veikėjas“ – ne Jėzus Kristus
Nenustebkite – pagrindinis šventės „veikėjas“ yra ne Jėzus Kristus, o Šv. Mergelė, kuri yra garbingiausia ir puošniausia visų procesijų ikona, į kurią krypsta visų akys, kuriai skiriamos nuoširdžiausios padėkos, maldos ir giesmės. Visus metus jos išpuošta skulptūra yra laikoma garbingiausioje bažnyčios vietoje, o kartą metuose yra išnešama į gatves ir aikštes, kad savo pasirodymu palaimintų jos globoje esantį rajoną, miestą, jo gyventojus ir svečius. Šv. Mergelės puošnumas ir apdarų turtingumas įrodo jos galių ir globos svarbą ir jai rodomą meilę.
Procesijose kunigai nedalyvauja, tačiau jiems nedraudžiama palaiminti procesijos išėjimą
Šv. Mergelė – globėja ir advokatė
Senais laikais miesto gyventojai vienydavosi į bendruomenes priklausomai nuo rajono (isp. bario), kuriame gyveno, arba pagal profesijas ir amatus.
Kiekviena bendruomenė išsirinkdavo dvasinį Globėją, kuriam melsdavosi, kreipdavosi pagalbos, užtarimo, aukodavo pinigus ir turtus, už ką šis turėjo vykdyti individualius ir kolektyvinius prašymus, saugoti ir globoti bendruomenę nuo ligų, karo, bado ir nepritekliaus.
Andalūzijoje globėju dažniausiai pasirinkdavo Šv. Mergelę Mariją, o tiksliau – vieną iš jos apsireiškimų. Šv. Mergelė laikoma ne tik globėja, bet ir advokate, nes būdama moteris ir motina žino savo globojamų vaikų norus, aistras ir silpnybes, atleidžia jų padarytas nuodėmes, juos supranta ir pateisina.
Tikima, kad ji Dangiškojo Teismo metu imasi advokatės darbo – gina nusidėjėlius, dėsto argumentus ginčuose su kaltintoju – prokuroru Jėzumi ir teisėju – Dievu.
Šv. Mergelė žino Danguje veikiančią „teisinę“ sistemą, o būdama Jėzaus Motina turi papildomų argumentų ir poveikio priemonių. Visi supranta, kad yra natūralu advokatui už paslaugas atsilyginti, o jeigu atsilygini dosniai, tai ir paslaugą gauni geresnę. Taigi, bendruomenę su jos globėju sieja gana pragmatiški santykiai, kurie pasireiškia ne tik dosniomis aukomis, bet ir beribe meile, nuoširdžia padėka ir atsidavimu. Tačiau, jeigu advokatas neatlieka savo įsipareigojimų, jį galima pakeisti kitu. Ir tai nėra retas įvykis.
Semana Santa procesijos išeina griežtai pagal brolijų tarpusavyje nustatytą tvarką ir suderintu maršrutu. Kadangi procesijos metu Šv. Mergelė šventina ir laimina ne tik savo bendruomenę, bet ir visą miestą, eisena privalo praeiti ir pro tribūną, kurioje ją pasitinką miesto valdžia ir kviestiniai svečiai.
Didžiuosiuose miestuose galite nusipirkti vietą kėdei ir stebėti patogiai įsitaisę visą dieną, o kartais ir naktį vykstančias eisenas. Mažesniuose miestuose procesijas stebėsite labai iš arti, niekas nedraudžia prie jų prisijungti.
Norime padrąsinti: nebijokite Semana Santa būgnų ir trimitų garsų, nazarėnų kapišonų, Kristaus nuotakų mantijų ir nuometų, varpo dūžių ir sunkaus smilkalų kvapo.
Savo idėja ir dvasia ši šventė yra labai nuoširdi, paliečia gražiausius jausmus ir nesiruošia nieko nei gėdinti, nei bausti. Drąsiai prie jos lieskitės, neslopinkite emocijų, įsijunkite į bendrą minios nuotaiką.
Net jeigu esate nepataisomi agnostikai ar ateistai, nusidėję mintimis ar poelgiais – nebijokite, ši šventė ne apie bausmę ar baimę. Ji apie meilę, malonę, palaimą ir atgimimą naujam gyvenimo ciklui.
