Venecijos gyventoja ir profesionali gidė Federica Chiuch kasdien vedžioja lankytojus po Venecijos įžymybes. Kai ji atvyksta į Šventojo Morkaus aikštę, kurioje stovi Venecijos katedra ir buvę vyriausybės rūmai, jai sunku rasti ramią vietą sustoti.
„Gegužės–spalio mėnesiais aikštė visada perpildyta, – paaiškino ji. Sunku prasibrauti pro šalį ir kalbėtis per nuolatinį triukšmą“.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Venecija tapo viena ryškiausių pernelyg didelio turizmo aukų. Šiuo metu miestą kasmet aplanko apie 30 mln. lankytojų, o t. y. kur kas daugiau nei 50 000 gyventojų, kurie iš tikrųjų čia gyvena. Daugiau nei du trečdaliai lankytojų atvyksta tik vienai dienai.
Šį mėnesį Venecijos savivaldybė paskelbė apie planus kovoti su šiomis problemomis ir ėmėsi prieštaringai vertinamo žingsnio: iš vienadienių turistų imti 5 eurų įvažiavimo į miestą mokestį. Taip Venecija taps pirmuoju miestu pasaulyje, kuriame iš lankytojų bus imamas mokestis už įvažiavimą į jo teritoriją.
Žinia apie įvažiavimo mokestį sukėlė diskusijų, o keliautojai nori suprasti, kaip naujoji priemonė juos paveiks, todėl „BBC Travel“ kalbasi su valdžios institucijomis ir vietiniais gyventojais, kad išsiaiškintų, kada šis mokestis bus pradėtas taikyti, kas turės mokėti ir kaip žmonės gali aplankyti miestą tvaresniu būdu.
Kur slypi problema?
Pernelyg didelis turizmas ne tik apsunkina tiek gyventojų, tiek turistų gyvenimą, bet ir daro spaudimą miesto infrastruktūrai. Kaip ir tokiose vietose kaip Lisabona ar Barselona, Venecijos gyventojai dėl įperkamo būsto trūkumo išsikrausto, nes nuomotojai ilgalaikę nuomą keičia į kur kas pelningesnę – trumpalaikę.
Tačiau Venecija – miestas, pastatytas ant vandens, susiduria su dar didesniais pavojais. Dėl turizmo padidėjimo miesto kanaluose padaugėjo valčių, kurios sukelia bangas, ardančias šimtmečius skaičiuojančių Venecijos pastatų pamatus. Prieš dvejus metus Italijos vyriausybė uždraudė kruiziniams laivams švartuotis Venecijos centre iš dalies dėl šių didelių laivų daromos žalos pastatams ir jūros dugnui.
Praėjusį rugpjūtį UNESCO pagrasino įtraukti Veneciją į Pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia pavojus dėl „nepakankamų pastangų“ išsaugoti miestą, sąrašą. Buvo aišku, kad reikia kažką daryti.
Iš kur kilo idėja dėl įvažiavimo mokesčio?
2019 m. Italijos vyriausybė pritarė Venecijos savivaldybės pateiktam pasiūlymui įvesti 5 eurų „įvažiavimo mokestį“ vienadienėms ekskursijoms. Taip buvo siekiama priversti kai kuriuos vienadienius keliautojus peržiūrėti savo kelionės planus, o šią idėją iš dalies įkvėpė tokios mažos Italijos salos kaip Ponza, kuriose imamas išlaipinimo mokestis.
Šis pasiūlymas buvo atidėtas pandemijos metu ir neseniai atnaujintas. Nuo 2024 m. pavasario Venecijos savivaldybė bandomuoju laikotarpiu išbandys naująjį mokestį. Pasak Venecijos miesto tarybos nario, atsakingo už turizmą, Simone'o Venturini, šis bandymas leis politikos formuotojams eksperimentuoti su šiuo mokesčiu, o galutinis tikslas – padaryti jį nuolatiniu.
Kada prasidės bandomasis laikotarpis?
Venecija pasirinks 30 datų, pradedant 2024 m. pavasariu, kai bus taikomas įvažiavimo mokestis. Jos dar nepaskelbtos, tačiau sutaps su didžiausio turizmo srauto laikotarpiais, kad žmonės nesilankytų ypač užimtomis dienomis.
„Mokestį išbandysime didžiausio keliautojų piko dienomis, pavyzdžiui, per Velykų savaitgalį“, – sakė S.Venturini.
Kam bus taikomas bandomasis mokestis?
Įvažiavimo mokestis bus taikomas lankytojams, atvykstantiems į Veneciją vienai dienai, ir galios tik istoriniame Venecijos centre (išskyrus netoliese esančias salas, pavyzdžiui, Murano). Remiantis vietos valdžios paskelbtu taisyklių sąrašu, nuo mokesčio atleidžiami lankytojai, kurie lieka nakvoti, Venecijos ir platesnio Veneto regiono gyventojai, vietos gyventojų šeimos nariai, žmonės, atvykstantys darbo ar savanorystės tikslais, Venecijos universitetų studentai, sportininkai, atvykstantys į Veneciją dalyvauti sporto varžybose, ir nepilnamečiai iki 14 metų.
Kaip bus mokamas mokestis?
Vienos dienos keliautojai turės užsiregistruoti netrukus pradėsiančiame veikti portale ir sumokėti 5 eurų mokestį. Portalas sukurs atsisiunčiamą QR kodą, kuris patvirtins, kad mokestis sumokėtas, ir kurio laikymąsi užtikrins vietos valdžios institucijos, atsitiktine tvarka tikrinančios žmones ir prašančios parodyti kodą. Bandomojo laikotarpio metu žmonės taip pat galės susimokėti vietoje, jei valdžios institucijos juos sustabdys be kodo.
Registruotis turės net tie asmenys, kurie yra atleisti nuo mokesčio, pavyzdžiui, Veneto regiono gyventojai. Tokiu būdu, sako S.Venturini, valdžios institucijos galės geriau suprasti, kiek žmonių atvyks tam tikrą dieną, ir atitinkamai pritaikyti tokias paslaugas kaip atliekų išvežimas.
Pirmaisiais metais iš įvažiavimo mokesčio gautos lėšos bus naudojamos IT sistemai ir vietos valdžios institucijų atliekamiems QR kodų patikrinimams finansuoti. „Kol kas pagrindinis mūsų tikslas – sukurti rezervavimo sistemą ir paskatų rinkinį, kuris atgrasytų žmones nuo atvykimo piko dienomis“, – sakė S.Venturini.
Kodėl tik vienos dienos lankytojams?
Vienadieniai turistai sudaro du trečdalius visų lankytojų, o juos dažniausiai sudaro didelės turistinės grupės, kruizinių laivų keleiviai ir žmonės, atvykstantys iš aplinkinio Veneto regiono. Pasak Udinės universiteto turizmo geografijos profesoriaus Davide'o Bertocchi, vienadieniai turistai neturi didelės ekonominės vertės Venecijai, tačiau jie daro didelį spaudimą miesto infrastruktūrai.
Kaip paaiškino D.Bertocchi, šios didelės grupės paprastai laikosi standartinio trijų–keturių valandų maršruto, orientuodamosi į tokias įžymybes kaip Šventojo Morkaus aikštė ir Rialto tiltas, todėl mažose miesto gatvelėse ir tūkstančio metų senumo tiltuose susidaro netvarios spūstys. Dažniausiai jie neišleidžia pinigų bažnyčioms ar muziejams lankyti, apsipirkti ar pavalgyti vietinėse įstaigose.
Tuo tarpu lankytojai, kurie atvyksta daugiau nei vienai dienai, išleidžia daugiau pinigų apgyvendinimui ir maistui. Be to, jie jau moka Venecijos turistinį mokestį – mokestį, mokamą tiesiogiai apgyvendinimo įstaigoms, kuris naudojamas Venecijos turizmo paslaugoms išlaikyti ir kultūros paveldui išsaugoti.
Kuo skiriasi turistų mokestis ir įvažiavimo mokestis?
Turizmo mokestis Venecijoje (ir visoje Italijoje) įskaičiuojamas į viešbučio sąskaitą ir gali svyruoti nuo 1 iki 5 eurų už naktį, priklausomai nuo apgyvendinimo tipo.
Tuo tarpu įvažiavimo į Veneciją mokestis bus taikomas tik tiems lankytojams, kurie atvyksta vienai dienai ir neapsistoja mieste nakvynei.
Ką apie tai mano žmonės?
Pranešimas apie įvažiavimo mokestį sukėlė įvairių reakcijų. Prieš metus 1000 gyventojų susirinko protestuoti prieš įvažiavimo mokesčio paskelbimą. Praėjusią savaitę per miesto tarybos posėdį paskelbus apie įvažiavimo mokesčio bandymą buvo karštai protestuojama.
Anna Scovaricchi, tradicinių knygų įrišimo amatininkė, kuri savo keturių asmenų šeimą perkėlė į netoliese esančią Paduvą, nes nebegalėjo susimokėti už nuomą, sako, kad įėjimo mokestis „yra pokštas“.
„Žmonės tikrai mokės 5 eurus, kad atvyktų į Veneciją“, – sakė ji. „Tikroji problema yra būsto trūkumas ir tai, kad miestas virto didžiule nakvynės ir pusryčių vieta.“
Kelionių organizatorius „Venice Day Trips“, siūlantis kultūrinius maršrutus po Veneciją ir netoliese esantį regioną, mano, kad įvažiavimo mokestis nėra tinkamas būdas suvaldyti perteklinį turizmą. „Norėtume, kad būtų suvaldytas [turistų] skaičius ir aiškus užsakymo procesas“, – sakė įkūrėja Rachel Erdman, pridūrusi, kad paprastai jie pataria klientams nevažiuoti į Veneciją piko metu, pavyzdžiui, vasaros mėnesiais. „Su kuo mes tikrai nesutinkame, tai mokestis už įvažiavimą į miestą.“
Vis dėlto prekybos asociacijos įvažiavimo mokestį vertina viltingai. Kaip pranešė Italijos laikraštis „La Repubblica“, vietos amatininkų prekybos asociacija teigė, kad įvažiavimo mokesčio mechanizmą „tikriausiai reikės patobulinti“, tačiau tai yra gera pradžia siekiant suvaldyti perteklinį turizmą.
Ką sako valdžios institucijos?
Venecijos savivaldybės valdžios institucijos į kritiką atsakė, kad kol kas įvažiavimo mokesčio sistema yra eksperimentinė.
„Norime tai išbandyti, – sakė S.Venturini. Norime pamatyti, ar 5 eurų mokestis gali įtikinti kai kuriuos žmones pasirinkti ne piko dienas.“
Kodėl tiesiog neapribojus turistų skaičiaus?
Daugelyje nuo per didelio turizmo nukentėjusių vietų, pavyzdžiui, Maču Pikču ar Antarktidoje, nustatytas didžiausias leistinas per dieną atvykstančių žmonių skaičius. Tačiau Venecija, kaip paaiškino S.Venturini, yra miestas, o ne turizmo vietovė, todėl lankytojų skaičiaus ribojimas prieštarautų Italijos konstitucinei teisei laisvai judėti.
Kaip keliautojai gali tvariau lankytis Venecijoje?
Pasak Valetia Duflot, „Venezia Autentica“, organizacijos, skatinančios tvarų turizmą Venecijoje, įkūrėjos, tereikia šiek tiek pasidomėti.
Ji siūlo apsistoti kelioms naktims – taip Veneciją pamatysite tada, kai vienadienių turistų jau nebus – ir, jei įmanoma, užsisakyti vietos apgyvendinimo įstaigas, leisti pinigus vietos restoranams ir suvenyrams bei rinktis visiškai licencijuotus vietos gidus.
