1094 metai. Venecija, la Serenissima, turtingoji respublika, valdžiusi prekybą tarp Europos ir Tolimųjų rytų. Demokratiškai renkamas miesto valdovas, kilmingieji ir turtingieji pirkliai, miestas klesti. Dožas Vitale Falier nori, kad miestiečiai būtų laimingi. O kai yra galimybės daryti viską, kas prieštarautų įgyvendinti slapčiausias fantazijas? Linksmintis Venecijoje norėjo visi – aristokratai ir paprasti miesto gyventojai.
Užsidėję kaukę, kuri garantavo anonimiškumą, visi galėjo pasinerti į savo gaivališką žmogaus prigimtį, į instinktus, o gal tiesiog tai buvo raktas į laisvę pabūti tuo, kuo nori? „Laba diena, Kauke! Buongiorno, siora maschera!“ – toks pasisveikinimas gatvėje buvo naudojamas Venecijos karnavalo metu tiems, kurie slėpėsi už kaukės, ir niekas nesikreipdavo vardais.
Venecijos karnavalo kaukės
„Mano vardas Nikolo. Esu venecijietiškų kaukių meistras mascarero, tęsiu šeimos verslo tradicijas, kurias perėmiau iš savo tėtės. Mano dirbtuvės įkurtos XVI a. pastate. Visos čia kabančios kaukės padarytos mano arba tėčio ir yra vienetinės“, – taip prasideda mano @venice_masks kaukių darymo pamoka Campiello San Zulian 5956 dirbtuvėse.
Meistras iš daugelio jau padarytų ir paruoštų baltų kaukės pagrindų leidžia pasirinkti vieną. Kaukės pagrindas padaromas iš vadinamojo la carta pesta – popieriaus mišinio su vandeniu ir klijais. Ant baltos kaukės pieštuku brėžiu linijas, žymiu kontūrus. Bandau įsivaizduoti Venecijos karnavalo nuotaikas, vyravusias daug metų atgal. Renkuosi spalvas ir galvoju, už kokio veido norėčiau paslėpti savąjį. Pradedu teptukais kurti savo kaukę. Rombai, linijos – kreivos ir tiesios, lygiagrečios ir ne. Atsipalaiduoju ir atsiduodu fantazijai. Kaukių paslaptys mane veikia kaip magnetas.
Mano pasirinkta La Bauta Veneziana arba tiesiog Bautta kaukė – veneciškiausia ir tradiciškiausia bei labiausiai žinoma iš visų Venecijos kaukių. Per šimtmečius ji buvo priskiriama Serenissima respublikos aristokratijai, todėl dažnai matoma senuose paveiksluose ir spaudiniuose. „Bauta“ yra ypač praktiška ir patogi ilgam nešiojimui. Pailginta forma leidžia valgyti ir gerti net nenuėmus kaukės. Ją naudojo tiek vyrai, tiek moterys. Kaukė užgaubia burną, todėl prislopina balsą. Dažnai su ja buvo einama į kazino, bet geriausiai žinoma buvo kaip Kazanovos kaukė.
Venecijos karnavalo privatūs vakarėliai
Jau daug metų Venecija įsikūnija į kaukę, ne į vieną konkrečią, bet į kompleksą simbolių, kurie tapo neatskiriama miesto dalimi, šalia gondolos ir Marčiano liūto. Kaukė – Venecijos kultūros ir tradicijų dalis, pagrindinis Venecijos karnavalo simbolis. Ji ištrynė socialines klases ir luomus, visi galėjo būti laisvi nuo gyvenimo kasdienybės ir rutinos bei džiaugtis savuoju incognito. Net ir praėjus šimtmečiams žmonių norai nesikeičia.
Jeigu anksčiau šventė buvo skirta visiems, tai dabar įspūdingiausi šou kuriami privačiai ir tik rinktinei publikai. Čia labai subtiliai žaidžiama visais penkiais jutiminiais pojūčiais. Ir taip – tai vakarėlis, kurį verta aplankyti vieną kartą gyvenime.
Kur paslaptingiau švenčiamas kaukių balius, jei ne privačiose salėse ar uždarose vilose, tarp Venecijos mūrų, kurie saugoja šimtametes karnavalo paslaptis, o vanduo jas nuplukdina?
