Tokią situaciją nulėmė į bedugnę smenganti šalies ekonominė situacija. Pastaruoju metu Venesuela patiria didžiulį maisto trūkumą, nors šios socialistinės šalies naftos atsargos yra didžiausios pasaulyje. Vyriausybės pareigūnai dėl maisto deficito kaltina dešiniuosius, palaikančius verslo savininkus, kurie, anot jų, slepia produktus, siekdami sėti chaosą.
Tuo tarpu valdžios priešininkai tvirtina, kad šias problemas lėmė ilgi netinkamo ekonomikos valdymo metai.
Viena didžiausių problemų vietiniams ir šalį vis dar lankantiems turistams yra vandens trūkumas. Vieno Margaritos salos viešbučių vadybininkas Luisas Munozas sako, kad sėkmė nusišypso, jei iš čiaupo vanduo bėga bent kas dvi savaites.
Anksčiau inžinieriumi dirbęs vyras prieš šešerius metus ėmėsi verslo – atidarė kolonistinio stiliaus viešbutį netoli paplūdimio, kuriame yra 46 kambariai. Iki šalį apėmusios krizės verslas sekėsi gerai – viešbutyje netrūko užsienio turistų, taip pat venesueliečių grupių, pavyzdžiui, moksleivių, kurie į salą atvykdavo per mokyklines išvykas, finansuojamas Vyriausybės.
Dabar kiekviena diena yra kova už išgyvenimą. „Svarbiausia išlikti“, – sako ištuštėjusio viešbučio tarpduryje stovintis jo šeimininkas.
Viešbučių užimtumas šiemet smuko 35 procentų. Skrydžių į salą skaičius sumažėjo 50-čia procentų. Visa tai stipriai paveikė vietinius, kurių nemaža dalis dirba būtent turizmo srityje. Maža to, kasdien jiems tenka stovėti ilgose eilėse, stengiantis gauti maisto ir kitų būtinų produktų.
Tie keli turistai, kurie užsisakė ir atvyko į L.Munozo viešbutį, buvo perspėti turėti savo muilo, šampūno ir net tualetinio popieriaus. Viešbučio baseinas vis dar pilnas vandens. Tačiau produktų trūkumas privertė prieš kurį laiką atsisakyti maisto tiekimo paslaugos. Taigi, čia viešintys turistai gali tikėtis tik nakvynės vietos, bet ne pusryčių, pietų ar vakarienės.
„Kaip gali pasiūlyti svečiams pusryčius, kai pats nežinai, ką turėsi valgyti pusryčiams“, – sakė viešbučio šeimininkas.
Užsienio turistai Margaritos salos ir kitų Venesuelos vietų ėmė vengti dėl itin sudėtingos ekonominės situacijos šalyje. Šiuo metu čia beveik neįmanoma išsikeisti pinigų, ką jau kalbėti apie maisto trūkumą.
Visai kitokia situacija buvo prieš dešimtmetį – tuomet maždaug 40 proc. Margaritos salos svečių buvo užsienio turistai. Pastaraisiais metais jų tėra vos 4 proc., sako Turizmo rūmų prezidentas Igoris Viloria.
Mažėja ir į salą užsukančių venesueliečių, nors dauguma labai mėgsta savaitgalius leisti paplūdimiuose, kurių Margaritos saloje netrūksta.
„Čia gražu, tačiau pavargsti nuo didelių kainų“, – sako dr. Ahola Catias, vienas iš keleto vietinių turistų, poilsiavusių Margaritos saloje. Taupydami vietiniai dažnai vengia likti nakčiai saloje: užuot užsisakę nakvynę viešbutyje, po dienos paplūdimyje keliauja namo arba stovyklauja.
Prisivilioti turistų vietiniams verslininkams nepadeda net akį traukiantys nuolaidų skelbimai.
„Taip tuščia čia niekada nebuvo“, – liūdnai konstatuoja vietos prekeiviai.
