Čia vietoj asfalto išklotos trinkelės, sutvarkyti dviračių takai, o pasistatyti automobilį nors ir prie pat paplūdimio galima nemokamai. Miestas net turi savo valiutą (savotiškus nuolaidų kuponus) – ventus, kuriuos galima „užsidirbti“ svetainėje visitvenstspils.com ir vėliau atsiskaityti kai kuriuose muziejuose, nakvynės vietose, maitinimo įstaigose sumokant didžiąją kainos dalį eurais ir mažesniąją – vietine valiuta.
Kelionių forumuose įspūdžiais besidalijantys lietuviai šiam kurortui negaili pagyrų, teigia, kad į Ventspilį būtų galima važiuoti daug kartų (kai kurie taip ir daro), jame pabuvus lietuviškas pajūris jau nebetraukia, po atostogų parsiveža tik gražiausius prisiminimus, kurių nesugadina net lietus, nes ir prastu oru yra ką veikti.
Mamos rašo, kad vaikams „nebuvo kada neklausyti, jie visada turėjo ką veikti, vakare būdavo pavargę, o ryte vėl pilni jėgų“. Tiesa, čia, priešingai nei Palangoje, nakvynę, jei jos nebūsite suplanavę iš anksto, rasti bus sunku. Kai kurie poilsiautojai kempingus ar svečių namus, viešbučius vasaros laikotarpiui rezervuoja jau metų pradžioje.
Vaikų rojus
„Vaikų miestelis“ („Bērnu pilsētiņa“) – vieta, kurioje vaikai labiausiai mėgsta dūkti. Tai didelė vaikų žaidimo aikštelė su 40 įrenginių, 1,5 m skersmens gaubliu, kavine „Pepė“. Nuo gegužės iki rugsėjo kiekvieną, o nuo spalio iki balandžio – kas antrą sekmadienį čia vyksta įvairūs renginiai.
Kitapus upės, Parventoje, Miško parko teritorijoje, taip pat yra atrakcionų parkas „Fantazija“. Mėlynosios vėliavos paplūdimyje vaikai ras kur pasisupti, pasikarstyti, palaipioti ar pačiuožinėti, pažaisti paplūdimio tinklinį ar futbolą galės ir suaugusieji, o jei oras bus nepalankus žaidimams lauke ir paplūdimio malonumams, pasišildyti (oro temperatūra 28, vandens – 26, o vaikų baseine, burbulinėse voniose net 36 laipsniai) ir pasidžiaugti vandens pramogomis kviečia vandens pramogų parkas „Ventspilis“. Jame yra didysis ir mažasis baseinai, vandens atrakcijų ir SPA kompleksas.
Mažajame baseine atrakcionai pritaikyti patiems mažiausiems lankytojams. Paplūdimio akvaparke yra trys baseinai, du – 8 ir 10 metrų aukščio – bokšteliai su kalneliais, mažųjų baseine „aštuonkojis“, „varlė“ ir kitos atrakcijos pritaikytos mažiausiems lankytojams, vanduo tik keliais laipsniais šaltesnis nei vandens pramogų parke.
Dar vienas variantas esant prastam orui – planetariumas ir observatorija, kurioje lankytojai per teleskopą gali stebėti dangaus kūnus. Planetariume rodomi žvaigždynai ir 360 laipsnių filmai (audiogidas yra ir lietuvių kalba).
Gėlės ir fontanai
Ventspilis pagrįstai gali vadintis gėlių ir fontanų miestu. Jame „gyvena“ ančių ir kiškių šeimynėlės, karvė, žuvis, boružėlės, bobslėjininkų komanda, tikslų laiką rodo ir kas valandą skamba laikrodis – ir visa tai sukurta iš gėlių žiedų. Dauguma tokių gėlių figūrų mieste atsirado 2002–2004 m.
Vienai skulptūrai prireikia nuo 850 iki 8500 gėlių sodinukų. 2010 m. liepą Ventspilio gyventojai pasiekė Gineso rekordą, kai sukūrė 1665,93 m ilgio ir metro pločio gėlių kilimą – didžiausią pasaulyje. Šis kilimas buvo dovana miesto 720 m. jubiliejaus proga.
Rekordą kurti padėjo 5804 žmonės – daugiau nei 4 tūkst. sodino gėles, kūrė kompoziciją, likusieji rūpinosi organizaciniais reikalais. Iš gėlių, kurios buvo naudojamos rekordui pasiekti, vėliau buvo suformuota didžiausia Baltijos šalyse gėlių lysvė – 1500 kvadratinių metrų pločio Ventspilio logotipas.
Tokie gėlių kilimai kuriami kasmet per miesto šventę rugpjūčio pradžioje pasirenkant vis kitą temą, floristų komandos iš Latvijos ir užsienio (skiriamos jaunimo ir suaugusiųjų kategorijos) varžosi, kuri sukurs geresnį ir gražesnį darbą, sulauks daugiausia komisijos ir žiūrovų simpatijų. Pernai pavasarį laukdami Latvijos šimtmečio Ventspilio gyventojai pasiekė dar vieną žydintį Gineso rekordą – daugiausiai žmonių vienu metu sodino svogūnines gėles. Per 6 minutes 28 sekundes ir 44 šimtąsias sekundės 1293 akcijos dalyviai pasodino 7756 gėlių svogūnėlius.
Fontanų mieste pilna pačių įvairiausių. Girnų aikštėje esantis fontanas iš tikrų girnapusių simbolizuoja šioje vietoje kadaise veikusį malūną. Prie aukštosios mokyklos esantis fontanas vietinių vadinamas „studentų ašaromis“, nes yra didelių lašų formos. Aikštes ir skverus taip pat puošia fontanai „Saulės valtelės“, „Kopų pušis“ ir kt.
Muziejai
Miesto pavadinimas Ventspils – Ventos pilis arba pilis prie Ventos upės – sufleruoja apie čia esančią pilį. Livonijos ordino pilis yra seniausia konvento tipo pilis Latvijoje, joje įrengtas miesto muziejus, vienas moderniausių Baltijos šalyse. Skaitmeninė ekspozicija „Gyvoji istorija“ pasakoja pilies, miesto, uosto ir Ventspilio krašto istoriją nuo pirmųjų gyventojų atvykimo į šias apylinkes iki mūsų laikų. Kita ekspozicija skirta kalėjimui, mat buvo laikotarpis, kai dalyje pilies patalpų buvo kalėjimo kameros. Pilies kieme galima pašaudyti iš lanko, o iš anksto užsiregistravus – ir iš patrankos.
Piejūros buities muziejus yra vienintelis žvejybos istorijai skirtas Latvijos muziejus. Čia lankytojų laukia gyvenamieji žvejų namai, tinklų džiovyklos, vėjo malūnas, galima pamatyti, kaip keitėsi valtys ir žvejybos įrankiai nuo XVIII amžiaus iki šių dienų, sukaupta didelė valčių ir inkarų kolekcija. Didžiausi inkarai Jūrmalos parke sudaro Inkarų taką.
Bene įdomiausias eksponatas – 1916 m. laidos garvežys su dviem keleiviniais vagonais – siaurukas. Kažkada jis važinėjo tarp žvejų kaimelių. Juo pavažiuoti galima ir dabar – traukinukas veža iki stotelės „Kalns“ – slidinėjimo kalno, nuotykių parko, o šalia yra ir Elnių parkas, kuriame gyvena taurieji elniai, stirnos ir šernai, o gyvūnus patogu stebėti iš tam skirto bokštelio.
Dar viena pramoga ir transporto priemonė viename – laivelis „Hercogas Jokūbas“, kuris nuo gegužės pirmos iki spalio 31 dienos 5–7 kartus per dieną plukdo Ventos upe, trumpam užsukdamas į jūrą.
Karvės
Vaikštinėdami po miestą tikrai pamatysite ir vieną kitą gatvėje „besiganančią“ karvę. 2002 m. vasarą Ventspilis tapo pirmuoju Rytų Europos miestu, kuriame vyko toks labdaringas meno renginys.
Praėjus dešimčiai metų menininkai renginiui „Karvių paradas Ventspilis 2012“ sukūrė ir įvairiai išmargino 24 karvučių skulptūras. Vasarą jos „ganėsi“ miesto gatvėse, skveruose ir parkuose, o baigiantis paradui jas buvo galima įsigyti ir prisidėti prie labdaros.
