Veprių bazė turėjo 4 balistinių raketų R-12 paleidimo aikšteles. Vieną raketą aptarnavo 4 skyriai. Juose buvo 9 karininkai ir 40 seržantų bei eilinių.
Raketos buvo laikomos užmaskuotuose angaruose. Ant gelžbetonio konstrukcijų užpiltas smėlis. Po to užstumtas gruntas, jis apželdintas žole, krūmais, medžiais. Šiuose raketų garažuose buvo nuolatos palaikoma 18 laipsnių oro temperatūra, griežtai nustatytas drėgmės santykis.
Kareiviai turėjo šiuos parametrus tikrinti ir fiksuoti duomenis specialiame žurnale, kuris buvo saugomas net dešimtį metų. Vepriuose yra 4 tokio tipo angarai.
Juose, kaip ir raketų angaruose, turėjo būti palaikoma nustatyta temperatūra, drėgmė, nuolat kontroliuojami du saugos laipsniai.
Branduolinio ginklo raketos buvo laikomos atskiroje teritorijoje, esančioje tame pačiame miške, tačiau maždaug už poros kilometrų. Branduolinės galvutės buvo saugomos ant vežimėlių pastatytuose specialiuose konteineriuose.
Juose, kaip ir raketų angaruose, turėjo būti palaikoma nustatyta temperatūra, drėgmė, nuolat kontroliuojami du saugos laipsniai. Branduolinio ginklo priežiūra ir apsauga rūpinosi atskiras karinis dalinys.
Priešais kiekvieną angarą – starto aikštelė. Aikštelėse yra nedidelis starto kontrolės bunkeris. Starto aikštelėms aptarnauti buvo įrengta po du techninius, kuro angarus.
Raketos galėjo skristi iki 2000 km ir gabenti 2-3 megatonų galingumo branduolinį užtaisą. Jų korpusas svėrė apie tris tonas, o ilgis buvo apie 22 metrus.
Maždaug toks pat ir kūgio formos branduolinės galvutės svoris, jos ilgis – apie 3 metrus. Į orą kylanti raketa būtų svėrusi apie keturiasdešimt tonų.
Svoris priklausė nuo to, kokiu atstumu yra taikinys ir kiek kuro reikės keliui iki priešo įveikti.
Yra trys raketos kovinės padėtys: pastovi, padidinta ir pilnos parengties. Vepriuose raketos įprastai buvusios pastovioje padėtyje. O tai reiškia, jog jos be branduolinio užtaiso buvo saugomos angare.
Gavus įsakymą raketas paruošti padidintai kovinei padėčiai, jos nutempiamos iki starto aikštelės, prijungiama branduolinė galvutė. Pilna parengtis reiškia, kad ginklas turi būti paruoštas startui. Raketa pastatoma ant paleidimo įrenginio, supilami kuro komponentai, į valdymo sistemą įvedama skrydžio užduotis.
Pilnoje parengtyje raketa negali būti ilgiau kaip 30 dienų. Per ilgesnį laiką kuro komponentai – koncentruota azoto rūgštis, 30 procentų vandenilio peroksidas – gali pažeisti raketos konstrukcijas. Po mėnesio laikotarpio būtina išpilti kurą ir vežti ją patikrinti į gamyklą.
Bazė tarnybą baigė 1988 metais, netrukus liko apleista. Raketinės bazės teritoriją, visus pastatus bei kitą turtą 1989 metų vasarą į savo rankas perėmė naujai susikūrusi asociacija „Vepriai“ ir čia kelerius metus šeimininkavo.
Šiuo metu bazė yra visiškai apleista. Beveik visi mūriniai statiniai sugriuvę, likę tik gelžbetoniniai požeminiai angarai.