Lietuvaičių vadinamo Vienos baliaus istorija prasidėjo nuo Habsburgų dinastijos, kuri įvairiomis formomis valdė miestą kelis šimtmečius. Jų valdymo metu Vienoje ir buvo surengtas pirmasis pokylis. Jis įvyko 1890 m. vasario 1 d. Viena iš jo sugalvojimo priežasčių buvo, kad ne tik kilmingieji, bet ir visi norintys galėtų išmokti šokti Vienos valsą.
Kasmet Vienoje įvyksta 300 ar daugiau iškilmingų pokylių, kurių kiekvienas skiriamas konkrečiai temai ar istoriniam laikotarpiui. Skaičiuojama, kad įvairius Vienos pokylius kasmet aplanko apie 200 tūkstančių turistų.
Tačiau pats įspūdingiausias pokylis kartą per metus rengiamas Vienos valstybiniame operos teatre. Patekti į šį pokylį gali tik išrinktieji. Daugeliui verslininkų, politikų ar pramogų pasaulio žvaigždžių – tai pats prestižiškiausias metų įvykis, kurio nevalia praleisti.
Habsburgų valdymo laikais Viena buvo tapusi mėgstama garsiausių pasaulio kompozitorių gyvenamąja vieta. Čia turbūt buvo didžiausias kompozitorių skaičius tenkantis bendram gyventojų skaičiui. Vienoje gyveno ir kūrė tokios garsenybės kaip W.A.Mozartas, Liudvigas van Bethovenas, Franzas Josephas Haydnas ir kiti priklausantys pasauliniam klasikinės muzikos elitui.
Iš Lietuvos Viena gali būti pasiekiama greitai ir patogiai. „Austrian“ avialinijos siūlo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Vienos oro uostą. Tačiau dažniausiai pigių bilietų nebūna.
Mes į Vieną atvykome savo automobiliu. Kaip jau rašiau, keliaujant tokiu būdu praktiškiausia yra apsistoti Bratislavoje, kur nakvynės ir automobilio stovėjimo kainos yra ženkliai žemesnės. Iš Bratislavos atvykti į Vieną per valandą galima autobusu, traukiniu, o šiltuoju metų sezonu net garlaiviu, plaukiančiu Dunojumi.
Nors man Vienoje vairavimas nepasirodė per daug sudėtingas (ypač jei nelendama į centrinę miesto dalį), tačiau dėl šventos ramybės rekomenduoju už kelis eurus automobilį palikti toliau nuo centro esančių metro stotelių aikštelėse. Aišku, čia negaliu būti labai objektyvus, nes į Vieną vykome sekmadienį, kai eismas nėra intensyvus. Kalbama, kad darbo dienomis viskas sudėtingiau. Todėl, jei jau yra nenumaldomas noras lįsti į miestą automobiliu, važiuokite sekmadienį: bent stovėjimas bus nemokamas daug kur.
Automobilį palikti atokiau nuo miesto centro skatina ir puikus Vienos visuomeninis transportas. Vienos metro yra antras pagal keleivių skaičių metro pasaulyje tenkantį vienam gyventojui.
Vienos centrinė ir istorinė dalis vadinama vidiniu miestu yra apjuosta žiedine gatve, einančia buvusiomis miesto sienomis. Šia gatve važinėja tramvajai, kurie yra puiki galimybė apžiūrėti miestą pro tramvajaus langą, nes maršrutas eina per įdomiausius miesto kampelius. Galima sėsti į specialių turistinį tramvajų arba į maršrutinius tramvajus. Tramvajus Nr. 1 veža nuo Operos aikštės iki Švedų aikštės, o tramvajus Nr. 2 – atvirkščiai.
Mes Vieną tyrinėjome pėsčiomis. Miesto centrinė dalis nėra labai didelė, ją galima pereiti per 20 minučių. Tik reikia labai saugotis dviračių takų, nes gali būti ne tik partrenktas, bet ir aprėktas.
Kavos pasimatymas? Taip, kavos
Austrijos sostinė garsėja savita kavos gėrimo kultūra. Sako, kad neužsukus į kavos namus, nepatirsi svarbaus miesto kultūros epizodo.
Kavos namuose miestiečiai skiria pasimatymus, pietauja, bendrauja, skaito knygas ar tiesiog ilsisi.
Čia niekas pernelyg neskuba, įskaitant ir padavėjus. Padavėjų skubinimas apskritai yra laikomas blogo tono ženklu. Čia nemandagu prašyti tiesiog kavos. Vienos kava nėra tiesiog kava. Ji yra specialaus paruošimo, perkantysis ateina patirti ritualo, o ne užbėgti kavos išsinešimui.
Ką pamatyti?
Istorinių pastatų ir muziejų Vienoje apstu. Žymiausias jų yra turbūt Hofburgų rūmai, kurie buvo paskutinė Habsburgų rezidencija. Čia įvyko ir pirmasis Vienos pokylis. Tai yra milžiniški karalių rūmai turintys daugiau nei 2600 kambarių. Juos pažiūrėti galima sumokėjus už bilietą apie 10 eurų.
Šv. Stepono katedra stovinti to paties pavadinimo aikštėje yra viena žymiausių katedrų Europoje. Joje yra didžiausias Austrijos varpas sveriantis daugiau nei 20 tonų. Tai antras pagal dydį skambantis varpas visoje Europoje. Katedros požemiuose buvo laidojamos 1720 m. siautėjusio buboninio maro aukos. Dabar yra siūlomos ekskursijos po katedros katakombas. Šioje šventovėje tuokėsi V. A. Mocartas. Rašoma, kad eidamas pro Šv. Stepono katedrą, L. van Bethovenas suvokė esąs kurčias. Jis pastebėjo katedros varpų skambesio išbaidytus paukščius, tačiau paties varpų gaudesio nebegirdėjo.
Dar vienas perliukas, kuriuo austrai labai didžiuojasi, yra Vienos operos teatro pastatas. Šiuo metu pagrindinė teatro scena yra viena didžiausių Europoje. Per II pasaulinį karą teatro pastatas buvo sugriautas, tačiau vėliau atstatytas. Pirmasis kūrinys nuskambėjęs jame buvo A.W.Mozarto "Don Giovanni".
Didelį įspūdį paliko centrinės Vienos kapinės. Tai tarsi didelis parkas, kuriame gali tyliai pasivaikščioti ir pabūti su savimi jei tik ausų neišzyzia kelionės partneriai. Čia yra palaidoti ar įamžinti tokie veikėjai kaip jau minėjieti L. van Bethovenas, W.A.Mozartas ir kiti. Žinia, W.A.Mozartas buvo sudegintas ir palaidotas masinėje kapavietėje, saugantis buboninio maro plitimo, tačiau jo memorialas vėliau įamžintas būtent šiose kapinėse.
Iš muziejų gausos man patiko to paties kompozitoriaus W.A.Mozarto namas, nes būtent čia gali nors kiek prisiliesti prie vieno iš pasaulio genijų.
Vienos meno istorijos muziejus yra vienas iš didžiausių meno muziejų Europoje. Kadaise į meno istorijos akademiją pilnas vilčių bandė įstoti iš provincijos į Vieną atvykęs gyventi jaunasis Hitlerių Adolfukas. Stojamųjų jis neišlaikė, todėl nusprendė pasukti į politiką. Visi žinome, kuo tai baigėsi.
