Melburnas šiame sąraše karaliavo septynerius metus.
Europos didmiestis pirmą kartą išsiveržė į šio sąrašo pirmąją poziciją. Labiausiai gyventi ir dirbti tinkamų miestų sąrašą sudaro britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU).
Kasmet 140 miestų išrikiuojami atsižvelgiant į įvairius veiksnius, tokius kaip gyvenimo lygis, nusikalstamumas, transporto infrastruktūra, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumas, taip pat šalies ekonominis bei politinis stabilumas. Miestams įvertinti naudojama 100 balų skalė.
10 labiausiai gyvenimui tinkančių miestų
- Viena
- Melburnas
- Osaka
- Kalgaris
- Sidnėjus
- Vankuveris
- Tokijas
- Torontas
- Kopenhaga
- Adelaidė
Vilnius nebuvo vertinamas. Kaimyninės Lenkijos sostinė Varšuva – 65-oje vietoje.
Šįmet Viena surinko „beveik idealų“ rezultatą – 99,1 balo ir aplenkė Melburną, gavusį 98,4 balo. Trečioje vietoje liko Japonijos miestas Osaka.
Pirmajame dešimtuke karaliauja Australija ir Kanada – joms čia atstovauja po tris miestus. Po antroje vietoje esančio Melburno penktojoje rikiuojasi Sidnėjus, o dešimtojoje – Adelaidė. Kanados miestai Kalgaris, Vankuveris ir Torontas užima atitinkamai ketvirtą, šeštą ir septintą pozicijas.
„Surinkusieji daugiausia balų yra vidutinio dydžio miestai turtingesnėse valstybėse“, – savo ataskaitoje rašo tyrimo autoriai.
Jie pažymi, kad keliuose į pirmąjį dešimtuką patekusiuose miestuose yra palyginti mažas gyventojų tankumas, o tai skatina aktyvų laisvalaikį ir nesudaro sąlygų augti nusikalstamumui bei per daug neapkrauna infrastruktūros.
Pavyzdžiui, pirmajame dešimtuke esančiuose Australijos ir Kanados miestuose vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka atitinkamai 3,2 gyventojo ir 4 gyventojai. Pasaulio vidurkis yra 58 žmonės kvadratiniam kilometrui.
Japonijai be Osakos pirmajame dešimtuke dar atstovauja Tokijas, esantis septintoje pozicijoje. Ši šalis išsiskiria iš kitų tuo, kad jos miestuose vienam kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka 347 žmonės. Tačiau jos miestai garsėja transporto tinklais ir gyvenimo lygiu.
Į pirmąjį sąrašo dešimtuką iš Europos miestų dar pateko Kopenhaga, atsidūrusi devintoje pozicijoje.
Anot tyrėjų, turtingos finansų sostinės, tokios kaip Paryžius (19 vieta), Londonas (48 vieta) ir Niujorkas (57 vieta), tapo „savo pačių sėkmės aukomis“, nes jose fiksuojamas didesnis nusikalstamumo lygis ir yra itin apkrauta infrastruktūra.
Gyventi mažiausiai tinkamu miestu pripažintas Damaskas. Po jo rikiuojasi Daka, Lagosas, Karčis ir Port Morsbis Papua Naujojoje Gvinėjoje.
Tyrėjai taip pat įvertino miestus, padariusius ilgalaikę pažangą. Jų nuomone, per pastaruosius penkerius metus labiausiai padėtis pagerėjo Abidžane, Hanojuje, Belgrade ir Teherane – jų įvertinimas išaugo daugiau nei penkiais procentiniais punktais.
Karo nuniokotos ir Krymo netekusios Ukrainos sostinė Kijevas per pastaruosius penkerius metus patyrė didžiausią nuosmukį – 12,6 procento.
Padėtis per tą patį laikotarpį taip pat smarkiai pablogėjo Puerto Riko sostinėje San Chuane, kurį pernai nusiaubė uraganas, taip pat Damaske ir Karakase.
