Meksiko miesto Tlalpano rajone gyvenantis Gomezas neturi didelės talpyklos, todėl negali gauti vandens iš sunkvežimių – tiesiog nėra kur jo laikyti. Vietoj to jis ir jo šeima stengiasi išgauti tai, ką gali nusipirkti ir sukaupti, rašoma CNN.
Kai prausiasi, jie surenka vandenį, kad galėtų nuleisti vandenį tualete. Tai sunku, jis sakė CNN. „Mums reikia vandens, jis būtinas viskam“.
Vandens trūkumas šiame rajone nėra retas reiškinys, tačiau šį kartą jaučiasi kitaip, sakė Gomezas. „Dabar pas mus tvyro karšti orai. Tai dar blogiau, viskas sudėtingiau“.
Valdžios institucijos buvo priverstos įvesti didelius vandens, pumpuojamo iš rezervuarų, apribojimus.
Meksiko miestas, beveik 22 mln. gyventojų turintis didmiestis ir vienas didžiausių pasaulio miestų, susiduria su rimta vandens krize, nes prie daugybės problemų, įskaitant geografiją, chaotišką miesto plėtrą ir nesandarią infrastruktūrą, prisideda klimato kaitos poveikis.
Neįprastai mažo kritulių kiekio, ilgesnių sausringų laikotarpių ir aukštų temperatūrų metai dar labiau apkrauna vandens sistemą, kuri ir taip jau stengiasi patenkinti padidėjusį poreikį. Valdžios institucijos buvo priverstos įvesti didelius vandens, pumpuojamo iš rezervuarų, apribojimus.
„Keliuose rajonuose jau kelias savaites trūksta vandens, o liūčių dar liko keturi mėnesiai“, – sakė Meksikos nacionalinio autonominio universiteto (UNAM) atmosferos mokslininkas Christianas Domínguezas Sarmiento.
Politikai menkina bet kokius krizės pojūčius, tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad padėtis jau pasiekė tokį kritinį lygį, kad Meksiko miestas po kelių mėnesių gali priartėti prie „nulinės dienos“, kai didžiulėse miesto dalyse bus išdžiūvę vandens čiaupai.
Istorinės žemumos
Tankiai apgyvendintas Meksiko miestas driekiasi ant aukštai esančio ežero dugno, maždaug 7300 pėdų (2225 m) virš jūros lygio. Jis buvo pastatytas ant moliu turtingo dirvožemio, į kurį dabar grimzta, ir yra linkęs į žemės drebėjimus bei labai pažeidžiamas klimato kaitos. Tai turbūt viena iš paskutinių vietų, kur šiandien būtų galima statyti megapolį.
Šią vietą 1325 m. pasirinkę actekai pastatė savo miestą Tenočtitlaną, kai čia buvo daugybė ežerų. Jie statė saloje, plėtė miestą į išorę, tiesė kanalų ir tiltų tinklus, kad galėtų dirbti su vandeniu.
Kai XVI a. pradžioje atvyko ispanai, jie nugriovė didžiąją dalį miesto, nusausino ežero dugną, užpylė kanalus ir iškirto miškus.
„Tačiau kai XVI a. pradžioje atvyko ispanai, jie nugriovė didžiąją dalį miesto, nusausino ežero dugną, užpylė kanalus ir iškirto miškus. Jie laikė vandenį priešu, kurį reikia įveikti, kad miestas klestėtų“, – sakė architektas ir vienas iš dizaino ir politikos tyrimų organizacijos „Groundlab“ direktorių Jose Alfredo Ramirezas.
Jų sprendimas nutiesė kelią daugeliui šiuolaikinių Meksiko miesto problemų. Pelkes ir upes pakeitė betonas ir asfaltas. Lietinguoju metų laiku miestas užtvindomas. Sausuoju metų laiku miestas išdžiūsta.
Apie 60 proc. Meksiko miesto vandens gaunama iš požeminio vandeningojo sluoksnio, tačiau jis taip išgaunamas, kad miestas grimzta bauginančiu greičiu – naujausių tyrimų duomenimis, per metus jis nusenka apie 20 cm. O vandeningasis sluoksnis nepakankamai greitai pasipildo. Lietaus vanduo, užuot susigėręs į žemę, rieda nuo kietų, nepralaidžių miesto paviršių.
Likusi miesto vandens dalis pumpuojama didžiuliais atstumais į kalną iš šaltinių, esančių už miesto ribų, ir tai yra neįtikėtinai neveiksmingas procesas, kurio metu apie 40 proc. vandens prarandama dėl nuotėkio.
Per metus jis nusenka apie 20 cm.
Cutzamala vandens sistema – rezervuarų, siurblinių, kanalų ir tunelių tinklas – tiekia apie 25 proc. Meksikos slėniui, kuriam priklauso Meksiko miestas, sunaudojamo vandens. Tačiau didelė sausra padarė savo žalą. Šiuo metu jos pajėgumas yra apie 39 proc., todėl ji skęsta istoriškai žemiausiame lygyje.
„Tai beveik pusė vandens kiekio, kurį turėtume turėti“, – sakė Fabiola Sosa-Rodríguez, Meksiko miesto Metropoliteno autonominio universiteto Ekonomikos augimo ir aplinkosaugos skyriaus vadovė.
Spalio mėnesį šalies nacionalinė vandens komisija „Conagua“ paskelbė, kad 8 proc. apribos vandens tiekimą iš Kucamalos, „siekdama užtikrinti geriamojo vandens tiekimą gyventojams, atsižvelgiant į didelę sausrą“.
