Nuo liepos 1-osios iki rugsėjo 30-osios šią įspūdingų uolų vietą galėjo aplankyti tik ribotas kiekis žmonių. Siekiant apsaugoti unikalų kraštovaizdį, buvo nuspręsta per dieną čia įleisti daugiausiai 4 812 turistų. Kai kurios uolų vietos buvo aptvertos, kad turistai ant jų nelaipiotų ir nekeltų pavojaus nei sau, nei gamtai.
Kai vietos valdžia paskelbė įvedanti turistų limitą, vietos verslai tuo pasipiktino, tačiau pasibaigus sezonui paaiškėjo, kad nė vieną dieną jis net nebuvo pasiektas.
Katedrų paplūdimys nuolat patenka į įspūdingiausių pasaulio pakrančių vietų sąrašus, Galisijos regioninė valdžia yra jį paskelbusi nacionaliniu paminklu.
Savo vardą ši vieta gavo dėl natūraliai susiformavusių uolų, kuriose atsiveria 30 metų arkos, ertmės, kupolai, urvai. Tarsi pati gamta – jūra ir vėjas – pasistatė sau didingą katedrą. Vėjo švilpimas tarp uolų, sakoma, net primena vargonų muziką.
Paplūdimyje apribojimai buvo atsiradę ne tik dėl turistų daromos žalos gamtai, bet ir dėl nelaimingo atsitikimo. Pavasarį čia žuvo moteris, kai jai ant galvos nukrito akmuo. Vietos valdžia svarstė priemones – galbūt uždrausti žmonėms patekti į kai kuriuos tunelius ir urvus, bet nuo spalio 1-osios viskas grįžo į senas vėžes.
Dingo ir paplūdimio prižiūrėtojai, kurie tikrino žmonių rezervacijas dėl patekimo į paplūdimį ir prižiūrėjo, kad jie neitų į neleistinas vietas. Jau pirmąją spalio savaitę turistai landžioj visur, kur norėjo, rašo Ispanijos spauda.
