Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
Rizikuoju būti nuobodžiu statistu, pateikdamas šituos skaičius, kurie nesilankiusiems parke ir nemačiusiems sekvojų gyvai gali nedaryti jokio įspūdžio. Taip jau veikia mūsų smegenys ir supratimas apie mastelį, kad net ir metro penkiasdešimties dėdė mintyse ne kartą yra lyginęs save su Saboniu – aišku, kai matė pastarąjį per televizorių, nes gyvai susitikus tokių paikų minčių nekiltų.
Taip ir sekvojas lyginti su kokia nors Stelmuže būtų tas pats, kas sakyti, kad pipetė yra beveik kaip klizma, tik mažesnė.
Reikia bent kartą apsilankyti Sekvojų nacionaliniame parke, prieš tai apsidraudus savo sprandą ir akis nuo galimo išsinarinimo, ir natūroje patirti tą mastelį bei visą paletę jausmų, kurie būnant čia neabejotinai užplūs net ir labiausiai flegmavoto sukirpimo žmones.
Nieko keisto, kad ir George'as Lucasas bei Stevenas Spielbergas „Jūros periodo parką“ ir „Žvaigždžių karus“ filmavo sekvojų miške – atrodo, kad kiekvieną minutę čia gali pasirodyti kokio nors tiranozauro galva ar pastarojo filmo herojus evokas.
Pasidalinsiu keliomis fotografijomis iš parko, kad visos šios poezijos sakytų kažką daugiau. O visiems, kurie keliausite po Kaliforniją, mielai padėsiu patarimais ar komentarais – tik brūkštelėkite žinutę.
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Pasaulio piemuo“
Ne visas metras devyniasdešimt žmogaus prieš dar gan jaunas sekvojas. Šie medžiai atlaikė aukso karštinę, kada nuo Meksikos atplėštoje Kalifornijoje gyventojų skaičius per 10 metų išaugo 4 kartus. Žemės drebėjimas San Fransiske 1906 m. ir po to buvę atstatymo darbai dar labiau sumažino sekvojų kiekį. Atsilaikė sekvojos ir po II pasaulinio karo, kada prasidėjo statybų bumas. Šiandien iš maždaug 800 000 ha neliestų sekvojų miškų likę tik 5%
„Rąstas, vardu Tunelis“ – maždaug taip turėtų vadintis ši milžiniška sekvoja, kritusi dėl natūralių priežasčių dar 1937 m. Kitais metais jos kamiene buvo padarytas 5,2 m pločio ir 2,4 m aukščio tunelis, pro kurį dabar galima pravažiuoti automobiliu. Kritusi sekvoja buvo beveik 84 m aukščio, o jos amžius, manoma, viršijo 2000 metų.
Sekvojos stiebiasi į viršų tarsi milžiniški gyvi kaminai. Iš viso Kalifornijoje priskaičiuojama 180 sekvojų, aukštesnių nei 106 m.
Sekvojų žievėje ir medienoje yra daug polifenolių, jų nemėgsta vabalai ir puvimą sukeliantys grybai. Bet audros ar amžius kartais paguldo net ir didžiausias sekvojas.
Toks dėdė Heilas Tarpas aukso karštinės metu kažkaip rado šią kritusią sekvoją ir jos viduje įsirengė savo būstą – su lova, stalu ir kitais privalomais atributais. Šiandien „Tarpo rąstas“ yra viena iš Sekvojų nacionalinio parko atrakcijų.
Dažni natūralūs gaisrai kiekvieną suaugusią sekvoją yra pačiupinėję ne kartą. Stora žievė apsaugo jas nuo daugumos gaisrų, o ugnis tampa tarsi valikliu, padedančiu sekvojoms nuo lapų pašalinti nešvarumus. Be to, ugnis padeda sekvojų kankorėžiams (pastarieji, ir tai gana keista, yra nedideli kaip alyvuogės) pabarstyti sėklas – taip pratęsiama gyvybė.
O štai ir Generolas Šermanas: didžiausias pagal tūrį pasaulio medis, 83 m aukščio ir 11 metrų skersmens ties pagrindu. Beje, sekvojų kamienas net ir kylant į viršų lieknėja labai palengva.
Sekvojos, dydžio sulig raketa, nešusia „Apollo“ erdvėlaivius į kosmosą, stiepiasi į dangų tarsi milžiniški gyvi kaminai.
Kritusi sekvoja, kurios nei pradžios, nei pabaigos objektyvas nepajėgia aprėpti.
Dalį šios sekvojos kamieno parko darbuotojams teko patrumpinti – kad turistai, gausiai čia besilankantys, galėtų praeiti vienu iš parko takų.
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
