Maždaug 60 tūkstančių tidungų žmonių bendruomenė yra išsidėsčiusi per visą Borneo salą – jie gyvena ir Malaizijoje, ir Indonezijoje, ir Brunėjuje. Šiais laikais tidungai nebeturi tokios aiškios tapatybės, nes yra gerai integruoti į bendrą salos visuomenę. Jie yra musulmonai, tačiau kai kurie nėra pamiršę ir šimtmečių senumo tradicijų.
Viena iš tokių tradicijų – prietaras, kad po vestuvių nuėjus į tualetą belieka laukti skyrybų, persileidimo ar net mirties. Tiesa, ištuštinti šlapimo pūsles leidžiama – kas tris dienas ištvertų to nedaręs. Tačiau kiti reikalai atidedami ketvirtai dienai po vestuvių.
Manote, kad tai – tik kvaila tradicija, kurią visi jau seniai pamiršo? Iš tikrųjų, ji yra gana reta. Tačiau kai jos laikomasi, tai laikomasi rimtai. Jaunavedžiai yra užrakinami kambaryje ir nėra išleidžiami į tualetą, kad nenusižengtų taisyklėms. Juos prižiūri prie durų liekantys giminaičiai, kurie parūpina ir šiek tiek maisto bei vandens. Žinoma, tokiomis dienomis valgyti tikriausiai nesinori. Kaip teigia šios tradicijos mėgėjai, porai telieka užsiimti meile, nors ir sunku įsivaizduoti, kad trečiąją dieną apie tai būtų įmanoma pagalvoti.
Pasibaigus trijų dienų kančiai jaunavedžiai jau gali apsilankyti vonios kambaryje. Tikriausiai pirmiausiai įvyksta pirmasis šeimyninis konfliktas – kas į tualetą eis pirmas? Tačiau tuomet pora gali pirmą kartą nusimaudyti ir persirengti švariais drabužiais. Ir taip prasideda šeimos gyvenimas.
Ir tai – tik viena iš keistų vestuvių tradicijų. Pasaulyje yra ir kur kas keistesnių. Štai Kinijoje gyvenantys tudziai būsimas nuotakas verčia kasdien verkti bent po 1 valandą. Po 10 dienų prie jos prisideda mama, po dar 10 – močiutė. Ir visos verkia ištisą valandą. Kodėl? Taip išreiškiamas džiaugsmas ir sujungiamos trys moterų kartos. Masajų gentyje Kenijoje tėvas apspjauna savo ištekančios dukters galvą ir krūtis ir tik po to ją išleidžia į naujus namus.
