Nusileidimo takas išsikišo į jūrą
1998-ųjų liepos 6 d. miesto pagrindinis oro uostas uždarė duris ir visos paslaugos buvo perkeltos į didesnį ir prabangesnį Honkongo tarptautinį oro uostą, esantį Chek Lap Kok. Buvęs oro uostas 2013 m. perdarytas į Kai Tak kruizų terminalą, didžiausią tokį mieste, rašo CNN.
20 metų „švenčiantis“ naujasis oro uostas jau išsikovojo pasaulyje tvirtas pozicijas: jis dažnai įtraukiamas į pasaulio oro uostų Top 5, ne pirmą kartą laimi pasaulinį Skytraxo geriausio maitinimo oro uoste apdovanojimą. Jau aštuntus metus iš eilės šiame oro uoste pakraunama daugiausiai krovinių.
Visgi tiems, kurie turėjo galimybę skristi ar leistis senajame Kai Tak arba tiesiog pamatyti tą nepakartojamą vaizdą, kaip tik toje vietoje leidžiasi lėktuvai, šie prisiminimai kelia nostalgiškus jausmus.
1998 m. šis oro uostas buvo laikomas vienu sudėtingiausių pilotams pakilti ir nusileisti. Jis buvo vos ne pačiame Kowloon miesto centre, o jo pakilimo takas išsikišo į jūrą, taigi nusileidimas į Kai Tak kėlė šiurpuliukus netgi patyrusiems pilotams.
Reikėdavo atlikti 45 laipsnių kampo posūkį
Buvęs Cathay Pacific Airways generalinis operacijų vadovas ir pilotas Russelas Davie, turintis daugiau nei 30 metų skraidymo patirties, prisimena: „Kaip pilotui tai buvo labai unikalu – oro uostas buvo vienintelis tokio dydžio, kad reikėdavo atlikti 45 laipsnių posūkį mažesniame nei 500 pėdų aukštyje, kad susilygiuotum su pakilimo ir nusileidimo taku. Tekdavo laviruoti tarp dangoraižių, kol pagaliau sėkmingai pavykdavo atlikti posūkį“.
Iš Jungtinės Karalystės kilęs mokytojas ir aviacijos fotografas Darylas Chapmanas, gyvenantis Honkonge nuo 1987-ųjų, praleido daugybę valandų fotografuodamas nepakartojamus didžiulių lėktuvų, skriejančių virš Honkongo, vaizdus.
„Kai Tak itin skyrėsi nuo daugumos tarptautinių oro uostų tuo, kad jis buvo įkurtas pačiame mieste, – prisimena D.Chapmanas. – Lion Rock (Honkonge esanti didelė kalva) užstoja standartinį tiesų nusileidimą, todėl lėktuvai privalėjo atlikti šį ypatingą posūkį virš Kowloono miesto, kad nusileistų ant 13-ojo nusileidimo tako. Tai buvo neprastas iššūkis, ypač stipraus vėjo sąlygomis.
Mes, dažnai ten skraidydami, turėjome užtektinai patirties ir ilgainiui šis pasiruošimas nebesukeldavo sunkumų. Tačiau pilotams iš kitų oro linijų, kurie čia atskrisdavo vos kartą per metus, tai padaryti būdavo sudėtingiau, ypač esant sudėtingoms oro sąlygos, kadangi jie neretai atskrisdavo į Kai Tak vos kartą per metus“.
Būdavo baugu matyti ratus sukančius lėktuvus
Chapmanui teko stebėjo besileidžiančius lėktuvus tomis „sudėtingomis oro sąlygomis“: „Iš Kai Tak stovėjimo aikštelės žiūrint į nusileidžiančius lėktuvus stipriai lyjant kartais būdavo labai neramu. „Pilotai praktiškai negalėdavo matyti nusileidimo tako, o tai itin svarbu skrendant virš Kowloon.
Kai kurie pilotai uždelsdavo ilgiau nei kiti, kol galiausiai apsispręsdavo atšaukti nusileidimą ir bandyti dar kartą. Kai kurie išlįsdavo iš žemų debesų stengdamiesi sėkmingai nusileisti, tačiau po akimirkos vėl pranykdavo debesyse“.
Pats baisiausias Chapmano prisiminimas buvo „Air France“ orlaivio 747-200, kuriam teko leistis per nepaprastai žemą debesų sluoksnį, nusileidimas.
„Mes girdėjome jį atskrendant, tačiau niekur nesimatė nusileidimo šviesų, buvo labai tamsu, – pasakoja buvęs pilotas. – Darėsi vis garsiau ir garsiau, kol galiausiai buvo galima įžiūrėti raudoną lėktuvo švieselę. Pilotas nepataikė į posūkį, praskrido virš stovėjimo aikštelės ir kontrolės bokšto, padidino greitį ir apsisuko bandyti dar kartą. Buvo labai neramu, kadangi iš tiesų girdėjome tik garsą, o paties lėktuvo nematėme“.
Buvo tapęs miesto simboliu
Kai Tak oro uostas tarnavo Honkongui 73 metus ir jau buvo tapęs miesto simboliu, kurį žinojo keliautojai iš viso pasaulio.
„Kai Tak prisimenu labai šiltai, – sako R.Davie. – Kai tik pradėjau dirbti „Cathay Pacific“, praleidau daug valandų vaikščiodamas po Kowloon miestą, stebėdamas virš namų ir parduotuvių praskrendančius lėktuvus. Nusileidimas atrodė tikrai įspūdingai tiek stebint juos iš žemės, tiek sėdint lėktuve kaip keleiviui, ypač jei pavykdavo gauti vietą dešinėje orlaivio pusėje“.
R.Davie mėgstamiausi maršrutai būdavo iš Japonijos arba Taivano, esančių į šiaurės rytus nuo Honkongo.
„Prieš sukdamiesi ties Honkongo salos pabaiga jie skrisdavo palei Rytų Lamos krovinių gabenimo kanalą, pro Žaliąją salą ir nusileidimui galiausiai pasukdavo garsiosios šachmatų lentos link, kad norint nusileisti. Keleiviai, kurie sėdėdavo prie lango, turėdavo progą išvysti fantastišką pietinės Honkongo salos pusės vaizdą, taip pat miesto centrą ir uostą“.
Daugiau įspūdingų vaizdų iš Kai Tak oro uosto galite pamatyti čia.
