Vokietijos naujienų portalo Welt.de žurnalistė Susanne Kaloff dalinasi įspūdžiais, kuriuos patyrė šiame keistame jaunimo viešbutyje.
Prireiks keleto dienų, kol įprasite prie keistos šios vietos atmosferos: ryte nusileidusios liftu sutiksite daug užsimiegojusių moterų, vilkinčių pižamas, „bokserius“ ir avinčių uggsus. Visos jos atsipalaidavusios ir nesivargina galvoti, kaip atrodo – taip veikia žinojimas, jog viešbutyje tikrai nesutiksite jokio vyro.
Atmosfera šiek tiek primena 1939-ųjų amerikietišką komediją „Moterys“, sukurtą režisieriaus George'o Cukoro. Ten taip pat veiksmas sukosi apie moteris, su moterimis ir dėl moterų.
Moterims skirtus namus įkūrė du broliai
XXI amžiuje tokios vietos stebina, nors visai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jų didmiesčiuose jos buvo įprastos.
„Webster“ viešbutis yra vienas paskutinių tokio tipo apgyvendinimo įstaigų, išlikusių JAV. Pradedant 1923 metais Amerikoje buvo įkurtas ne vienas jaunoms mokslus kremtančioms ir dirbančioms moterims skirtas pensionatas, kuriame jos galėjo jaustis saugios dėl savo doros.
Taisyklėmis įrėmintas gyvenimas „Webster“ viešbutyje šiek tiek primena gyvenimą pas griežtą mamą: viskas kontroliuojama, tačiau kartu jaučiamės mylimos.
Šių viešbučių nereikėjo reklamuoti. To daryti nebūtina ir dabar – kaip ir anksčiau, moterims skirtame viešbutyje paprastai būna užimti 99 proc. turimų kambarių.
„Webster“ viešbutį įkūrė du broliai – Charlesas ir Josiahas Websteriai. Jie suprato, jog atvykusios mokytis ir dirbti į Niujorką jaunos, netekėjusios moterys ieškos saugaus prieglobsčio, už kurį nereikėtų atiduoti visos algos ar stipendijos.
Tad nuo pat veiklos pradžios jie skelbė, jog „Webster“ viešbutis – saugi ir pigi vieta, kurioje siūlomas ne tik stogas virš galvos, bet ir sveikas bei šiltas maistas du kartus per dieną. Toks viešbučio apibūdinimas tiksliausiai jį apibūdina ir dabar, nes siūlomos paslaugos per 76 metus beveik nepasikeitė.
Žinomas visame pasaulyje
Dauguma panašaus tipo viešbučių JAV ir kitur pasaulyje jau uždaryti. Tačiau „Webster“ viešbutis iki šiol veikia ir nejaučia klienčių stygiaus. Įdomu tai, jog net 60 proc. šios įstaigos viešnių – vokietės, daug olandžių, bričių. Vienos nuo kitų atskirtos tik siena moterys neturi ypatingo komforto. Tačiau dauguma to ir nesitiki.
„Viskas, ko man reikia, tai – kambarys. Niekada nejaučiau, kad kambariokės trukdo“, – sakė 23 metų Vera, keturis mėnesius gyvenanti moterų viešbutyje.
Niujorkas vadinamas miestu, kuris niekada nemiega. Tačiau „Webster“ viešbučio viešnių tėvai gali nesijaudinti, jog dukros į namus parsibels tik paryčiais. Nors viešbutyje nėra jokių oficialių komendanto valandų, durys rakinamos po vidurnakčio.
Iki šiol galioja griežtos „draugų“ atsivedimo taisyklės. Pavyzdžiui, į liftą su vyru viešbučio gyventoja gali eiti tik lydima administratoriaus. Apie tai, kad „svečias“ galėtų likti nakvoti, nėra net kalbos!
Iš esmės gyvendamos čia vyrus moterys sutinka tik prie durų – tai sodininkas ir durininkas, kurie niekada neužeina niekur, išskyrus pirmąjį aukštą ir sodą.
Visame viešbutyje yra beveik 400 vienviečių kambarių. Savaitė jame kainuoja 335 JAV dolerius. Į kainą įskaičiuotas maitinimas – dukart per dieną. Papildoma lova, atvykusiai aplankyti mamai arba draugei kainuos dar 50 JAV dolerių. Neįtikėtinai mažai, kai žinai, jog net už mažiausią butuką Niujorke turi pakloti 3000 dolerių, o paprastas sumuštinis neretai kainuoja 12 dolerių.
Svarbiausia taisyklė – nuomininkė turi dirbti
Kaip galima įtarti, moterims skirtame viešbutyje galioja nemažai taisyklių. Pavyzdžiui, kambaryje negalite laikyti kavos aparato, čia negalima atsinešti ir maisto likučių – maistas valgomas tam skirtoje bendroje patalpoje. Tačiau šios taisyklės panašios į bet kuriame kitame jaunimo viešbutyje esančias taisykles.
Vis dėlto yra vienas reikalavimas, be kurio į „Webster“ viešbutį nepateksite – jei nedirbate.
Svarbiausia sąlyga nuomininkėms – turėti darbą arba jam prilygstančią mokymo programą, tarkime, savanorystės.
Reikia pridurti, jog viešbutyje patogu dirbti: senovinius stalus pakeitė modernesni, pritaikyti darbui su nešiojamais kompiuteriais ar išmaniaisiais įrenginiais.
Apsigyventi asketiškuose viešbučio kambariuose nori ne tik studentės, bet ir moterys, ketinančios pradėti gyvenimą iš naujo - po skyrybų, ligų, kitų jas sukrėtusių dramų.
Taisyklėmis įrėmintas gyvenimas „Webster“ viešbutyje šiek tiek primena gyvenimą pas griežtą mamą: viskas kontroliuojama, tačiau kartu jaučiamės mylimos. Galbūt tai ir yra šio prieš daugiau nei septynis dešimtmečius įkurto viešbučio traukos paslaptis.
