Saugoti yra ką, nes daugybė salelių, susiformavusių per 20 mln. metų atrodo magiškai. Gali valandų valandas žiūrėti tai vėžlį, beždžionę ar dar kokį gyvūną primenančias saleles, ir vaizdas niekada neatsibos. Stebint mistinę, rūku apgaubtą įlanką atrodo, kad kadaise į šią įlanką nusileidęs drakonas gali tuoj tuoj atgyti. Visgi, Halongo įlanka yra tik viena iš septynių UNESCO saugomų objektų šioje šalyje. Tad net jei keliauti į Vietnamą nusprendžiate dėl Halongo įlankos, nustebsite atradę didžiulę šalies kultūrinę ir gamtinę įvairovę.
Kultūrinės ir gamtinės įvairovės mozaika
Vietname beveik 1000 metų šeimininkavo kinai ir dar apie 100 metų – prancūzai. Koją buvo įkėlę ir japonai bei amerikiečiai, tad visos šitos skirtingos kultūros taip pat formavo spalvingą šalies charakterį. Vietnamo istorija dramatiška ir paini, tad nors dėka savo atkaklumo vietnamiečiai išsaugojo savo teritoriją, tauta ilgą laiką buvo priešinama ir viduje.
Vietnamiečiai šiaurėje negalėjo dainuoti apie meilę ar laimę. Jiems buvo neleidžiama būti laimingais, mat jie privalėjo išlaisvinti pietus nuo prancūzų, o po to ir amerikiečių. Tuo tarpu pietuose žmonės buvo ir yra labiau atsipalaidavę. Jie atviresni ir mažiau laikosi taisyklių bei tradicijų nei šiaurės vietnamiečiai.
Tad keliaujant per šiaurės, vidurio ir pietų Vietnamą gali pasijusti tarsi lankytum tris šalis, kuriose skirtingomis proporcijomis maišosi vietnamiečių, kinų ir prancūzų kultūros. Tačiau visoje šalyje galima grožėtis šimtus metų skaičiuojančia architektūra, pailsėti ramybe dvelkiančiose budistinėse, Tao ar tik Vietname propaguojamos religijos – Kaodai – šventyklose.
Ne mažiau įvairi yra ir Vietnamo gamta. Be jau minėtos besileidžiančio drakono įlankos, į UNESCO paveldą patenka Halongu žemėje vadinamos Trang An olos. Vietname daugybė ežerų, krioklių, kalnų, mangrovių miškų, didžiausių pasaulyje olų, baltų ir raudonų smėlio kopų bei daugybė upių įskaitant visos Azijos upių motiną – Mekongą. Ši upė išmaitina maždaug 100 milijonų žmonių, o Vietname ji sudaro didžiulę – beveik 3/4 Lietuvos ploto deltą, kuri diktuoja daug lėtesnį ir ramesnį gyvenimo tempą, nei kitose Vietnamo vietovėse. Upė dosni žuvimi, be to aprūpina vandeniu vaismedžių sodus bei ryžių laukus, tad ryžių uždera net tris kartus per metus.
Kelionė laiku ir atgal, ir į priekį
Keliaujant Vietname per vieną dieną gali pakeliauti laiku. Tai vaikštai po imperatoriškus, didingą istoriją menančius miestus, kaip Hue, tai moderniais keltuvais kyli pasigrožėti šiuolaikiniais architektūros stebuklais, tokiais, kaip Auksinis tiltas Danange. Eidamas maždaug 1000 m aukštyje virš jūros lygio įrengtu tiltu jautiesi tarsi vaikščiotum tarp debesų ant auksinio strypo, kurį iš kalno ištraukė milžiniškos ir labai tikroviškos Dievo rankos.
Visai šalia – prabangūs kurortai prie jūros arba romantiškas ir jaukus, lempučių apšviestas Hojanas, kuriame niekas nepasikeitę nuo XIX amžiaus. Sapa regionas – taip pat svarbi detalė visoje Vietnamo mozaikoje. Jis garsėja ir žaliomis ryžių terasomis, įrengtomis kalnų šlaituose, ir autentišku gyvenimo būdu. Ten dar visai neseniai jaunimas savo antrosios pusės ieškojo specialiai rengiamuose Meilės turgeliuose. Ten vis dar gyvena spalvotuojų ir juodųjų hmongų, raudonųjų Dao ar Dzay kalnų gentys, kurios turi savitą kalbą, kultūrą ir tradicijas. Ten gali sutikti moterų, kurios dar ir dabar dažo juodai dantis, nes toks yra jų grožio supratimas. Taip pat vis dar labai populiaru gimtadieniui padovanoti karstą, kuris iki atsisveikinimo su šiuo pasauliu atstoja suolą ar kitą baldą. Dramos dėl mirties čia nėra, tad gyvenimas ir mirtis telpa vienoje erdvėje.
Žinoma, miestuose situacija – visai kitokia. Sostinė Hanojus, ilgą laiką buvusi Indokinijos sostine, ir dabar žavi elegantiška prancūziška architektūra, o pagal Paryžiaus pavyzdį suprojektas Hošiminas prabangiais prekybos centrais, naktiniu gyvenimu, gurmaniškais restoranais ir daugybe kitų pramogų nenusileidžia moderniajam Honkongui.
Rojus – gurmanams
Šalyje, kur susipina prancūzų, kinų, japonų ir amerikiečių kultūros, sunku būtu neatrasti gomurį kutenančio maisto. Čia karaliauja tradicinė pasidaryk pats Pho Bo sriuba, vietnamietiški suktinukai, žuvis ir jūros gėrybės, daugybė daržovių ir vaisių. Vakarienė restorane vidutiniškai kainuos apie 10 Eur, o šviežių mangų kokteiliais galėsite mėgautis be saiko.
Vietnamas patiks ir kavos mėgėjams, nes čia ji tikra, juoda ir tiršta. Pagal pagaminamos kavos kiekį Vietnamas yra antra didžiausia šalis po Brazilijos, tad kavos pateikimas turi savas tradicijas. Nors miestuose yra daugybė šiuolaikinių kavinių su moderniais kavos aparatais, tradicinė vietnamietiška kava paruošiama specialiame aliuminio puodelyje su integruotu filtru. Ypač rekomenduojame paragauti tradicinės kavos su ledukais, saldintos kondensuotu pienu – atstos lengvą desertą.
Didžiausias iššūkis – pereiti gatvę
Beveik kas antras šalies gyventojas iš visų 90 milijonų turi motociklą. Nepaisant to ant vieno motociklo dažnai važiuoja visa šeima – tėvai, vidutiniškai trys vaikai, o neretai pamatysite dar ir šunį arba šaldytuvą.
Gatvėse zujantys ir pypsintys motoroleriai – ko gero yra viena ryškiausių Vietnamo vizitinių kortelių. Nors norisi stvertis už galvos matant, kaip vienu metu prasilenkiama visomis keturiomis kryptimis kokioje nors sankryžoje, jie kažkokiu būdu išlaviruoja. Visgi, pajusti nesibaigiantį motorolerių srautą – būtina kelionės dalis, o gatvės perėjimas – tarsi krikštas. Tik tada gali sakyti, kad buvai Vietname. Kartais nereikia nė eiti per gatvę. Jei užsikemša gatvė motoroleriai uzurpuoja ir pėsčiųjų dalį.
-------
Keliauti po visus Vietnamo regionus geriausia spalio-lapkričio arba kovo-balandžio mėnesiais. Na, o kad pamatytumėte visas Vietnamo spalvas rekomenduojame keliauti su „Travel Planet“, mat maršrutuose įtraukti visi Vietnamo regionai, net 4 UNESCO saugomi objektai, spalvingosios Sapa kalnų gentys bei Mekongo delta, kurioje gyvenimas bent trumpam sustoja.
