Apie Mosėdį, ypatingą jo aplinką ir greta esančias nepaprastas žmonių traukos vietas sutiko plačiau papasakoti Mosėdžio seniūnė Jolanta Ažondenienė.
Susijungia gamtos elementai
Sakoma, kad į Mosėdį atvykę žmonės atgauna ramybę, čia gyja meilės žaizdos, atrandama kryptis, išgirstamas vidinis balsas. Visi šie potyriai nestebina seniūnės, nes vietovės išskirtinumas vis dar glumina net ir iš čia kilusią bei daug metų čia dirbančią moterį.
„Atvykusiems į Mosėdį rekomenduoju „lėtą buvimą“, nes tuomet geriausiai pailsima ir kūnu, ir siela. Mūsų miestelyje išties yra daugybė įdomybių, tokių kaip Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, Kuršių genties istorijos muziejus, Vaclovo Into sodyba. Svarbu ne tik aplankyti šias vietas, bet ir pasigrožėti unikalia miestelio panorama, kurią ilgus dešimtmečius kūrė čia gyvenęs šviesuolis, gydytojas V.Intas, o dabar jo darbus tęsia miestelėnai“, – pataria ji.
Pasak Jolantos, pastaruoju metu Mosėdį atranda vis daugiau žmonių tiek iš kitų Lietuvos regionų, tiek ir iš užsienio.
„Prasidėjusi pandemija sumažino mūsų tautiečių galimybes išvykti svetur, todėl daug kas atrado neregėtas Lietuvos vietas. Savo ruožtu, unikalus miestelis traukia ir svečius iš tolimų kraštų, nes aplink jį gausu nepaprastai įdomių vietų ir objektų, tokių kaip senosios šventvietės, Šauklių kaimo kadagynas, garsėjantis gydomosiomis savybėmis ir itin švariu oru," – sako J.Ažondenienė.
Pačiame Mosėdyje, be jau minėtų muziejų, galima rasti unikalų parką, kuriame dėl įrengto profesionalaus apšvietimo, lankytis galima net iki pirmos valandos nakties. Vaikščiodami galėsite grožėtis unikaliomis ir sistemiškai išdėstytomis akmenų kolonomis, taip pat – poilsiaviete su paplūdimiu, kuri turi aktyvaus poilsio zonas vaikams ir suaugusiems, sveikatingumo taką. Taigi, pas mus susijungia akmuo, vanduo ir augmenija. Šie trys elementai nepaprastai atgaivina ir suteikia naujų jėgų“, – pabrėžia seniūnė.
Sugebėjo įkomponuoti modernius sprendimus
Mosėdis ypatingas ir tuo, kad miestelio pietinėje dalyje stūkso Mosėdžio piliakalnis, aptikti Mosėdžio pilkapiai. Miestelyje stovi Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia. Ji pastatyta 1783 m. ir turi vėlyvojo baroko bei klasicizmo bruožų. Bažnyčią juosia akmens mūro šventoriaus tvora su barokiniais vartais (1783 m.) ir raudonų plytų mūro 19 Kryžiaus kelio stočių koplytėlės (1901 m.).
„Tuo pačiu šioje istorinėje bei unikalioje gamtinėje aplinkoje pritaikėme ir modernius sprendimus. Pavyzdžiui, miestelis išsiskiria jaukia ir saugia aplinka, juo galima grožėtis net sutemus, nes įrengtas apšvietimas, vaizdą stebi filmavimo kameros“, – džiaugiasi Jolanta.
Daugybė modernių sprendimų Mosėdyje pritaikyta ir veikiančiuose muziejuose.
„Kiekvienas norintis gali paliesti ir apkabinti miestelyje ar akmenų muziejuje esančius akmenis. Nuolat plečiamos edukacinės veiklos, įvairūs užsiėmimai, įtraukiantys atvykusius suaugusius ar mažuosius turistus“, – sako seniūnė.
Žemaitijos traukos trikampis
J.Ažondenienė džiaugiasi, kad važiuojantys į Mosėdį gali užsukti ir į ne per toliausiai esančias dvi unikalias vietas.
„Viena jų – garsioji Orvidų sodyba. Ji nuo Mosėdžio nutolusi vos 12 kilometrų. Mosėdis ir Orvidų sodyba turi ne tik panašumų, tačiau pasižymi ir išskirtinumais. Jeigu Mosėdyje galima išvysti akmenis, išdėliotus tam tikra tvarka, tai Orvidų sodyboje jūs išvysite daugybę unikalių akmens skulptūrų“, – aplankyti šią sodybą kvietė seniūnė.
Dar vienas išskirtinis turistų traukos objektas, esantis per gerą pusvalandį kelio nuo Mosėdžio, yra unikalus ir didžiausias Europoje 16 ha plotą apimantis Japoniškas sodas.
„Šis sodas įsikūręs Kretingos rajone. Jo įkūrėjas – gydytojas Šarūnas Kasmauskas, kuris šio objekto puoselėjimui negaili nei jėgų, nei laiko. Japoniškame sode galima išvysti įspūdingą bonsų medelių kolekciją, sakuras, tvenkinius ir daugybę kitų unikalių dalykų“, – pasakoja ji.
Pasak Jolantos, šis nuostabus sodas pradėtas kurti 2007-aisiais, o dabar jis sutraukia minias lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
„Taigi, Mosėdis, Orvidų sodyba ir Japoniškas sodas sudaro tam tikrą turistų traukos trikampį. Net neabejoju, kad apsilankę šiame trikampyje pailsėsite ir kūnu, ir siela“, – išvysti dar galbūt neregėtą Žemaitiją kviečia J.Ažondenienė.
