„riboŽENKLIAI.KAUNAS“ – tai VšĮ Kauno turizmo informacijos centro užsakymu sukurtas šokio ir garso spektaklis-ekskursija (režisierė – Agnija Šeiko) po tarpukario Kauną, kuris tuo laikmečiu buvo vadinamas mažuoju Paryžiumi. Tarpukariu buvo gajos miestų lenktynės, o Kaunas būtent ir siekė būti panašus į Prancūzijos sostinę.
Spektaklio-ekskursijos metu kiekvienas dalyvis per ausines girdi istorinio/meninio teksto, muzikos ir garso kompozicijas, stebi šiuolaikinio šokio interpretacijas įvairiose miesto erdvėse.
Spektaklio-ekskursijos metu kiekvienas dalyvis per ausines girdi istorinio/meninio teksto, muzikos ir garso kompozicijas, stebi šiuolaikinio šokio interpretacijas įvairiose miesto erdvėse, kartais pats atlieka tam tikrus judesius, ir tai jam suteikia galimybę išgyventi to laikmečio pastatų, žmonių istorijas asmeniškai bei praplėsti savąsias miesto suvokimo ribas.
Pateikiami ne tik sausi tarpukario istorijos faktai, bet ir įdomūs nutikimai, net žymių to meto asmenų atsiminimai bei vertinimai. Pasakojimai perteikiami įvairių personažų balsais. Galima išgirsti kalbant ir žurnalistą bei rašytoją Rytį Zemkauską, rašytoją Kęstutį Navaką ar režisierių Gytį Padegimą.
Kiekvienas pastatas, kuris pristatomas kiek daugiau nei valandą trunkančio spektaklio-ekskursijos metu, yra unikalus, vienetinis, turintis asmeninę biografiją. Judėjimo trajektorija – Karo muziejaus sodelis, Vienybės aikštė, S.Daukanto gatvė, Laisvės alėja. Svarbu nenutolti nuo vedlio daugiau nei 20 metrų, kitaip ausinėse pasigirs tik šnypštimas.
Pavieniams ekskursantams galimybė dalyvauti šiame spektaklyje-ekskursijoje bus suteikiama tik trumpą laiką. Mokama ekskursija, kurioje ypatingą nuotaiką kuria ir 20–24 šokėjai, skirta kolektyvams. Vienu metu joje gali dalyvauti iki 35 asmenų.
Atskleidžiami iškilių asmenybių portretai
Ekskursijai prasidėjus, skambant to laikmečio muzikai, istorija pasakojama italo Džiuzepės Salvatorio, viešėjusio Kaune nepriklausomybės pradžioje, įspūdžiais: „Aš sužavėtas, sujaudintas iki sielos gelmių! Mamma mia! Neįmanoma aprėpti šių naujų karštligiškų statybų – per keletą metų senasis Kaunas baigia nusimesti čigonišką didelės Rusijos gyvenvietės apdarą, kad būtų panašus į vakarietišką, šiek tiek amerikietišką miestą. Incredibile! Mamma mia!“
Tarpusavyje tarsi ima kalbėtis du pastatai, kuriais taip susižavėjo italas – prabangos šauklys Lietuvos bankas ir Finansų ministerijos rūmai. Jie pasakoja savo atsiradimo istorijas.
Štai Lietuvos banko atidarymo iškilmėse dalyvavo prezidento žmona Sofija Smetonienė. Ekskursijos metu nubrėžiamas jos asmenybės paveikslas. Juokauta, jog šalį iš tikro valdė moterys – Sofija ir jos sesuo Jadvyga, ministro pirmininko žmona. Ar žinojote, jog Sofija buvo aistringa lošėja kortomis?
Imamas tapyti ir ministro pirmininko Augustino Voldemaro, turėjusio darbo kabinetą Lietuvos banke, paveikslas: pusiau valstietis, pusiau profesorius, poliglotas. O štai jo prancūzė žmona Matilda Delahey mėgo lankytis Kaune įsikūrusiuose būrimo salonuose.
Ar žinojote, jog prezidento A.Smetonos mėgstamiausias maistas vasarą – lėkštė rūgusio pieno su bulvėmis?
Tuo metu šokių studijos „Red“ šokėjai ima stabdyti eismą K.Donelaičio gatvėje – eidami per perėją, sustingsta įvairiomis pozomis, taip keldami vairuotojų susidomėjimą. Vėliau jie sukasi įvairiose miesto centro erdvėse, taip pripildydami apžiūrimų pastatų erdves, sukurdami ypatingą atmosferą.
Žydo lūpomis – apie Sugiharą
Ar žinojote, jog prezidento A.Smetonos mėgstamiausias maistas vasarą – lėkštė rūgusio pieno su bulvėmis? Ar tai, kad gluosnio, augančio Vienybės aikštėje, vietoje veikė pirmoji viešoji centrinė elektrinė Lietuvoje, kurią valdė belgai? Ten pat stovėjo ir tų laikų dangoraižiu (penkių aukštų) įvardytas turtingiausio tarpukario Lietuvos žmogaus finansininko ekonomisto Vailokaičio namas.
Ekskursijos metu žydo Pincho Levelio lūpomis nuskamba pasakojimas ir apie Japonijos konsulą Lietuvoje Čijūnę Sugiharą. Sovietams uždarius ambasadas, jis, neturėdamas Japonijos valdžios leidimo, savo asmenine iniciatyva dar porą mėnesių gyveno „Lietuvos viešbutyje“ ir pasirašinėjo tranzitines vizas, leidžiančias išvykti į Japoniją. Tokiu būdu buvo išgelbėti šimtai myriop pasmerktų žmonių.
Apie „Metropolį“, išpirktą už 7 mln. markių
Stovime prie dabartinio Kauno radijo ir televizijos pastato. Kauno radijo stotis reguliarias transliacijas pradėjo 1926 m. birželio 12 d. vakare. „Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“ turinio įrašą pasigavo 323 radijo imtuvai, stovėję prakutusių lietuvių namuose. Su ypatingu nusiteikimu lietuviai laukdavo Pupų Dėdės laidų. Ausinėse pasigirsta vienas iš jų įrašas.
Dar įdomiau klausytis to laikmečio pasakojimų apie Holivudo produkciją demonstravusį 300 vietų kino teatrą „Triumfas“ ir animacinių filmų pradininką V.Starevičių, privertusį negyvus vabalus „vaidinti“.
Atgijo ir prisiminimai apie senąjį „Metropolio“ viešbutį bei restoraną. Galima sakyti, kaltos blakės, kad 1922 m. „Metropolio“ viešbutis ir restoranas iš privačių savininkų buvo paimtas ir atiduotas valstybės žinion už simbolinę 7 milijonų markių sumą. Valdžia patalpas suremontavo ir perkrikštijo „Lietuvos viešbučiu“. Nuklystama į laikus, kai „Metropolio“ scenoje šoko žymi Paryžiaus balerina Žaneta Voilan. Šiame restorane rinkdavosi žymiausi Kauno, ir net tik, ponai ir ponios.
Įdomių faktų netrūksta
Tai tėra maža dalelė įdomių faktų apie tarpukario Kauno pastatus ir asmenybes. Ekskursijos metu išgirsite pasakojimų ir apie knygnešius, visą kvartalą kone užimantį simetriškai asimetrišką Karo muziejų, kurio įėjimą puošiantys liūtai atkeliavo iš Astravo dvaro.
„Karo muziejus yra vienas įspūdingiausių statinių. Jis pabrėžia valstybės vyrų norą visą istoriją sukrauti į vienus rūmus, į vieną šventovę. Jeigu reikėtų pasirinkti, ką dėti į Kauno simbolį, aš įdėčiau muziejaus vaizdą. Ne ką kitą. Tik muziejaus vaizdą“, – iš ausinių sklinda architekto Jurgio Rimvydo Palio balsas.
Ausyse gaudžiant varpų muzikai, dėmesio skirta ir Vienybės aikštės paminklams, varpinei, atskleista Karo muziejui vadovavusio generolo Vlado Nagio-Nagevičiaus istorijos detalių: kaip jis kovėsi spragilais su vienu laikraščio redaktoriumi.
Papasakotos detalės iš Ministrų kabineto rūmų, Žemės banko, virtusio Kauno technologijos universitetu, Leono Markovičiaus, stačiusio Lietuvos banką bei pasistačiusio sau gyvenamą namą, Smetonos svainio Juozo Tūbelio, Vilties prezidento Stasio Lozoraičio gyvavimo istorijos.
Ekskursijos metu stabtelėjama ir prie Lietuvių išeivijos instituto, Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus, kuriame anksčiau veikė Užsienio reikalų ministerija. Joje dirbo inteligentiškoji Magdalena Avietėnaitė, subūrusi 5 000 lietuvių chorą ir už šį pasiekimą gavusi Niujorko pilietės garbės vardą.
Visa informacija apie tai, kada vyks šios ekskursijos ir registracija į jas skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“.
