Pirmasis UNESCO sąraše
Lietuva į UNESCO organizaciją įstojo 1991 m. spalio mėnesį, o pirmasis šalies objektas, 1994 m. įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą buvo Vilniaus istorinis centras – didžiausias Rytų Europos senamiestis su gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stilių pastatais. UNESCO įvertino Vilnių dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, istorinis Lietuvos sostinės centras yra išskirtinis viduramžiais susiformavęs miestas, kelis šimtmečius įtakojęs architektūros ir kultūros raidą didelėje Rytų Europos dalyje. Be to, dėl miestovaizdžio ir išsaugotos didelės pastatų įvairovės, Vilnius yra išskirtinis organiškai per penkis amžius susiformavusio Vidurio Europos miesto pavyzdys. Žavesio Vilniui prideda ir tai, kad jis nuo seno buvo daugiakultūris miestas, kuriame galėjo gyventi skirtingų tautų ir religijų žmonės.
Pietietiškas žavesys Šiaurėje
Kalbant apie Vilniaus senamiesčio grožį ir unikalumą, pirmiausia mintyse iškyla „vilnietiškas“ barokas, neturintis analogų Europos baroko architektūroje. Iki XVIII a. pabaigos mieste buvo pastatyta dauguma bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Išskirtinis jų architektūros bruožas – bažnyčių fasadai su dviem grakščiais bokštais, formų veržlumas ir turtingi papuošimai.
Tokius fasadus galima pamatyti Šv. Kotrynos, Misionierių ar Šv. Rapolo bažnyčiose. O norintys susipažinti su geriausiais Vilniaus baroko pavyzdžiais, turėtų aplankyti ir Šv. Kazimiero bažnyčią, papuoštą kupolu su karūna, ar Šv. Jonų bažnyčią su varpinės bokštu, nuo kurio atsiveria puikios panoramos. Nuostabaus grožio Vilniaus Universiteto aplinka dar labiau sustiprina bažnyčios keliamą susižavėjimą.
Barokas gimė Romoje ir labai greitai pasklido po Europą. Į Vilnių jį atnešė jėzuitai, o įgyvendino architektai italai iš Lugano ežero pakrančių. Jų tuometinėje Lietuvoje buvo išties daug, todėl žvelgiant į žaismingus Vilniaus kiemus ir žavingas bažnyčias nesunku įsivaizduoti gatvėse skambančias energingas itališkas kalbas.
Vilnius kitaip
Vilniaus senamiesčio gatvės, kiemai ir rūmai mena pačias įvairiausias istorijas, tad miestą galima pažinti įvairiais aspektais – nuo klasikinės pažinties su sostine ar žydų paveldu iki žavingų kiemelių, meilės istorijų ir Vilniuje gyvenusių žymių moterų. O naujausios praeitų metų vasarą pristatytos ekskursijos kviečia Vilniaus senamiestyje ieškoti sąsajų su kitomis šalimis – Italija, Prancūzija, Amerika ar net Indija.
Ypač daug dėmesio sulaukia tai, kas kelia siaubą ar palieka krūvą neatsakytų klausimų – Vilniaus senamiestis gali pasigirti siaubingomis istorijomis, kurių pilni rūmų ir bažnyčių rūsiai. Vėlyvojo baroko stiliaus Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios požemiai su ten rastomis mumijomis įaudrina vaizduotę, o baimės įvaro pasakojimai apie Vilniaus pabaisą baziliską, kaip sakoma, gyvenusį, Subačiaus ir Bastėjos gatvių sankirtoje.
Galiausiai, už žibančių fasadų kiekviename mieste galima rasti ir pikantiškų istorijų. Vilnius ne išimtis – juk jo senamiesčio gatvėmis vaikščiojo ne tik ponios ir paprastos miestietės, bet ir seniausios pasaulio profesijos atstovės, viliojusios ir studentus, ir turtuolius. Tad pirmasis Lietuvos UNESCO Pasaulio paveldo objektas visuomet ras kuo sužavėti ir nustebinti – net ir pačius vilniečius.
Sostinės dienos
Kiekvienais metais, pirmąjį rugsėjo savaitgalį, Vilnius pakviečia švęsti „Sostinės dienas“. Miesto erdves užpildo šurmuliuojanti vilniečių ir miesto svečių minia, vyksta koncertai, parodos, Gedimino prospekte dūzgia mugė, galima rasti žaidimų ir atrakcijų erdves šeimoms su vaikais ir t. t. Tai puiki proga pažinti Vilnių dar vienu – gyvenimo šventės – kampu.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
