„Gyvenimas – arba drąsus nuotykis, arba niekas!“ – taip savo feisbuko paskyroje rašė A.Valujavičius, baigęs žadą atimančią kelionę per Atlantą.
Aurimas į salę įžengė plačiai besišypsodamas, o minia žmonių jį sutiko džiaugsmingais šūksniais. „Aurimas“, „Ačiū, ačiū“, – skandavo žmonės, kai kurie – ir nesulaikydami džiaugsmo ašarų.
Pasiteiravus, kaip jaučiasi, ar labai pavargęs, keliautojas šypsodamasis sakė:
„Smagios emocijos, truputį esu pavargęs nuo ilgos kelionės – ir nuo Atlanto, ir nuo skrydžio, bet labai smagu. Smagūs susitikimai buvo ir Amerikoje, ir čia, matau, nenusileidžia. Skrisdamas pamačiau Kauno marias pro langelį ir sakau: viskas, namai“, – šypsodamasis kalbėjo keliautojas.
Paklaustas apie planuojamus iššūkius, Aurimas prisipažino iki Naujųjų metų būsiantis Lietuvoje, nes norisi ir pailsėti, ir laukia didelis darbas – filmo kūrimas, kurį ketinama pristatyti sausio mėnesį. „Na, o po filmo jau bus galima kelti sparnus“, – intriguojančiai kalbėjo A.Valujavičius, užsiminęs, kad turi prioritetų, bet dar reikia sudėlioti taškus ant „i“, tad konkretesnius planus pažadėjo atskleisti rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje.
Pasiteiravus, ko labiausiai pasiilgo, Aurimas sekundę pagalvojęs tarė: „Gal ramybės (juokiasi). Susimatyti su draugais, gal pačios kalbos, mūsų krašto, čia, aišku, vėsiau, jau marškinėliais nelabai komfortiška. Bet smagu – savi namai.“
Ypatingą – Motinos – dieną namo grįžęs Aurimas sakė jau spėjęs apsikabinti ir pakalbėti su mama, kuri sūnų pasitiko su ašaromis akyse. Ir pridūrė, kad grįžus namo laukia ramus laikas su šeima prie stalo.
Gerbėjai labai norėjo pamatyti ir pasveikinti šio drąsaus žmogaus mamą, tačiau tą akimirką jos šalia nebuvo, o Aurimas užsiminė, kad tėvams – per daug dėmesio, tad jie tylomis pasitraukė. Tačiau tai nesutrukdė visiems džiaugsmingais plojimais jų pasveikinti.
Į klausimą, ar praleidus 121 dieną vandenyne jau pasiekė savo galimybių ribą, Aurimas šypsodamasis atsakė, kad dar tikrai ne, galėtų dar plaukti du tris mėnesius.
„Gal susidraugavau su pačiu savimi ir su pačiu Atlantu, pamačiau, kas ir kaip yra, nes vandenynas yra ta gamtos terpė, kur retas žmogus turi galimybę išbandyti, tad aš ir pats nežinojau, kaip man seksis. Bet jau po pirmųjų savaičių supratau, kad viskas gerai, man čia viskas tinka. Aišku, būdavo momentų, kai reikėdavo galvoti, apie ką galvoti, nes buvo tiek laiko ir tiek tų irklavimo valandų, kad galvodavau, kaip tą laiką užmušti“, – neslėpė Aurimas.
Pasiteiravus apie sunkiausius kelionės momentus, Aurimas neslėpė, kad jų būta, ypač plaukimo pradžioje, kai įvyko akistata su vandenynu, tačiau teigė, kad labiau įstrigo tos džiaugsmingos – pavyzdžiui, susitikimas su delfinais, kuris buvo labai trumpas, bet jaudinantis.
A.Valujavičius taip pat patikslino, kad irklinė valtis „Lituanica“, kuria perskrodė Atlantą, į Lietuvą turėtų būti pargabenta po 4–5 savaičių.
Pasitiko minia gerbėjų
Sekmadienio popietę šio drąsaus žmogaus suvažiavo pasitikti vilniečiai, kauniečiai ir kitų Lietuvos miestų gyventojai.
Su trispalve rankose stovinti Nijolė Regina iš Kėdainių pasitikti Aurimo atvyko viena, autobusu, nes, kaip pati sakė, yra didžiulė jo gerbėja ir palaikytoja. Ji jau seniai seka visas jo keliones, žiūri vaizdo įrašus.
„Jis labai stiprus, drąsus, turi daug ištvermės. Linkiu jam daugiau tokių kelionių ir sveikatos“, – linkėjo moteris.
Keliautojo lūkuriavo ir keturių asmenų šeima – Egidijus, Neringa, Joris ir Emilis – iš Rokiškio rajono, Juodupės miestelio. „Atvykome iš toli vien tik tam, kad pasveikintume ir pasitiktume Aurimą“, – sakė Neringa, patikslinusi, kad asmeniškai jo nepažįsta.
Moteris pasakojo, kad šeima Aurimo keliones seka jau seniai ir visą šį laiką, kol jis plaukė per Atlantą, stebėjo, kaip jam sekėsi.
Paklausta, ką mano apie tokį žygį, pašnekovė sakė: „Super, man tiesiog ašaros kaupiasi. Labai, labai didžiuojamės, labai džiaugiamės, čia pavyzdys mažiesiems, užtat labai norėjome atvykti, parodyti jiems, kaip užsispyrimas, ryžtas nugali viską. Tiesiog reikia labai svajoti, norėti ir tas svajones įgyvendinti.“
Neringos vyras Egidijus pridūrė, kad toks Aurimo žygis įkvepia siekti užsibrėžtų tikslų: „Vadinasi, viskas yra įmanoma.“
Su gėlėmis ir Lietuvos trispalve rankoje Aurimo pasitikti atvykusi fizinio ugdymo mokytoja Daiva iš Vilniaus sakė, kad stebėjo visą šią nepaprastą kelionę ir mano, jog tokių didvyrių reikia dar daugiau:
„Lietuva tikrai džiaugiasi, stebina jis savo ryžtu, jėga. Aš pati, kaip mokytoja, vaikams visada sakau: jūs turite lygiuotis į tokius didvyrius, juos reikia mylėti, gerbti ir sekti jų pėdomis. Nes Lietuvoje didvyrių trūksta.“
Pašnekovė sakė, kad tą dieną, kai A.Valujavičius pasiekė Šiaurės Amerikos krantus, su moksleiviais mokykloje buvo apie tai kalbama, sekę Aurimo kelionę džiaugėsi sėkminga jos pabaiga, bet buvo ir tokių, kurie iki tol nieko apie tai nežinojo.
A.Valujavičiaus kelionė nuo Europos krantų iki Šiaurės Amerikos žemyno prasidėjo 2022 m. gruodžio 26-ąją. Į atvirą vandenyną kaunietis išplaukė po ilgiau nei dvejus metus trukusio pasiruošimo šiai istorinei kelionei.
Atlanto vandenynu Aurimas įveikė 8 tūkst. km ir 2023 m. balandžio 25-ąją – lygiai po 120 dienų, 14 valandų ir 48 minučių, pasiekė savo tikslą – Majamio krantą. Perplaukęs Atlantą vienviete irkline valtimi jis tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje.
Šia kelione lietuvis siekė irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno ir taip paminėti 90-ąsias S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio metines. Dėl šios priežasties ir valčiai buvo duotas „Lituanicos“ vardas.
„Simboliška, kad 2023-iaisiais, kai bus minima Lietuvai ir pasauliui svarbi sukaktis, „Lituanica“ dar kartą persikels per Atlanto vandenyną, tik šį kartą iš priešingos pusės ir vandeniu“, – taip savo 10-ąją kelionę buvo pristatęs A.Valujavičius.
Numatytą maršrutą lietuvis planavo įveikti per 110 dienų ar greičiau ir pagerinti pasaulio rekordą. Tačiau tai padaryti sutrukdė nepalankus vėjas, tam tikrą laiką netgi privertęs dreifuoti.
Nepaisant to, kad nepavyko pagerinti rekordo, A.Valujavičiui pavyko perplaukti Atlantą. Ir šiandien jis yra didvyris, kuriuo didžiuojasi visa Lietuva.