Įgyvendinus šiuos rangos darbus, Vilniaus oro uoste bagažo pralaidumas padidėtų beveik triskart: nuo 900 iki 2400 vienetų per valandą.
Didžiausi atnaujinimai numatomi būsimajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale, kuris, kaip planuojama atvers duris 2022-ųjų pabaigoje.
„Per pastaruosius penkerius metus keleivių skaičius vien Vilniaus oro uoste išaugo daugiau nei 50 proc. Ateityje tikimės išlaikyti nuoseklų kasmetinį augimą, todėl tinkamas bagažo valdymas įgauna dar didesnę reikšmę – atnaujintos bagažo sistemos padės didinti oro uosto pralaidumą, patogiai ir operatyviai aptarnauti išaugusius keleivių srautus bei naujajame išvykimo terminale turėti visus tarptautinius standartus atitinkančią įrangą“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Kartu su naujos bagažo valdymo sistemos diegimu bus vykdoma ir bagažo atidavimo savitarnos įrenginių (angl. „self-service“) plėtra.
Vilniaus oro uosto išvykimo terminale bus įrengti bei su naująja bagažo valdymo sistema integruoti bagažo atidavimo kioskai. Šalia visų kitų jau sėkmingai pritaikytų sprendimų tai dar vienas žingsnis oro uosto skaitmenizacijos link.
Nauja bagažo valdymo sistema apims transportavimo konvejerinę sistemą ir keturių lygių registruoto bagažo patikros sistemą, įskaitant naujausio standarto rentgeno spindulių įrenginius su pažangia sprogmenų aptikimo sistema (EDS).
Taip pat bus diegiamas ir dar vienas rentgeno spindulių įrenginys, skirtas tikrinti nestandartinį bagažą. Naujoji sistema bus sertifikuota Europos institucijų ir atitiks vadinamąjį tarptautinį registruojamojo bagažo patikros ECAC 3-iąjį standartą, žymintį naujausią ir moderniausią įrangą, naudojamą Europos Sąjungoje.
„Naujos bagažo valdymo sistemos reiks būtent naujajame Vilniaus oro uosto terminale. Dabartinės įrangos naudojimas naujajame būtų neracionalus, nes šiuo metu naudojami bagažui valdyti skirti įrenginiai netrukus baigs savo gyvavimo ciklą ir turės būti keičiami naujais – tai natūralūs procesai aviacijoje, būtinos investicijos tobulinimui. Be to, naujoji įranga leis paspartinti ir efektyvinti bagažo patikrą visame oro uoste, o kasdienius, įprastus procesus prieš skrydį keleiviai galės atlikti dar greičiau ir patogiau“, – komentuoja D.Čiuplys.
Papildomai Lietuvos oro uostai įsigys ir 1 EDS bei 1 rentgeno spindulių įrenginį nestandartinio bagažo patikrai, kurie bus naudojami Kauno oro uoste – šiuose, sparčiai augančiuose oro vartuose, taip pat vykdomi infrastruktūros atnaujinimo darbai, plečiamas keleivių terminalas.
Šiais dviem viešaisiais pirkimais Lietuvos oro uostai ketina įsigyti bagažo valdymo sistemą bei sprogmenų aptikimo sistemą: 3 EDS ir 2 įprastus rentgeno spindulių įrenginius bei Vilniaus oro uoste reikalingą konvejerinę bagažo sistemą.
