Dar balandžio mėnesį EP informacijos biuras Lietuvoje pateikė užduotį konkurse norinčioms dalyvauti mokykloms. Konkursantai turėjo sukurti 1 minutės vaizdo klipą „Aš lietuvis, europietis, Europos Sąjungos pilietis“. Kuriant šią vaizdo medžiagą pagrindinis moksleivių tikslas buvo padėti žmonėms pasijusti Europos sąjungos (ES) piliečiais ir susimąstyti apie Lietuvos tapatybę ES. Gegužės mėnesį konkurso finale–viktorinoje susirungė Vilniaus m. Emilijos Pliaterytės pagrindinės mokyklos moksleiviai ir Vilniaus m. Petro Vileišio mokyklos atstovai. Pastarieji ir laimėjo galimybę apsilankyti EP būstinėje Strasbūre rengiamoje „Euroscola“ dienoje.
Susirinko žingeidus jaunimas
Į „Euroscolą“ iš Lietuvos vyko 25 moksleivių grupė, lydima trijų mokytojų, kurios paruošė mokinius konkurso finalui bei Strasbūre rengiamoms diskusijoms. Iš viso plenarinėje posėdžių salėje susirinko apie 500 moksleivių iš 21 ES šalies. Atvykusias įvairių šalių delegacijas pasveikino ir oficialiai „Euroscola“ dieną atidarė pats EP pirmininkas Jerzy Buzekas. Jis padrąsino moksleivius nesibaiminti kalbos barjero ir komunikuoti visomis kalbomis, pasikeisti nuomonėmis, patirtimi. Nepaisant to, kad mokiniai atvyko su dideliu žinių bagažu ne tik apie Europos parlamentą, bet ir pačią ES, „Euroscola“ moderatoriai priminė kas svarbaus vyksta Europoje ir atskirai pasveikino estus, kurie jau 2011 m. prisijungs prie eurozonos. Tad mokiniai sužinojo ne tik, kaip vyksta EP posėdžiai, bet ir kokie klausimai yra sprendžiami šioje vietoje.
Pristatydami savo šalį ir atstovaujamą mokyklą moksleiviai kalbėjo iš tribūnos, kurioje pasisako aukščiausi šalių lyderiai. Nors ne vienam prieš didžiulę auditoriją drebėjo balsas ar rankos, visi didžiavosi galimybe būti tokioje svarbioje vietoje.
Turėdami galimybę užduoti klausimus EP administratoriams, moksleiviai domėjosi finansų krize ir ES siūlomomis priemonės jai suvaldyti. Didžiausia diskusija užvirė dėl ES paramos Graikijai, moksleiviai teiravosi iš kur ES randa pinigų ne tik biudžetui sudaryti, bet ir ES narėms remti. Taip pat juos domino klimato kaita, aktualus buvo ir pensinio amžiaus ilginimo klausimas. Tai rodo, kad į EP būstinę susirinko žingeidus, aktualijomis besidomintis jaunimas.
 |
| Žaidimo „Eurogame“ finalas |
Kiekvienas pasijusto europarlamentaru
Diskusijos mišrioms moksleivių grupėms vyko atskirose salėse, kuriose posėdžiauja EP frakcijos. Mokiniai diskutavo aktualiomis temomis („2010-ieji – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai“, „Aplinka ir atsinaujinančioji energija“, „Europos ateitis“ ir kt.), ieškojo bendrų išvadų. Po pusantros valandos trukusių diskusijų visi vėl rinkosi į didžiąją posėdžių salę, kur kiekviena iš šešių diskutavusių grupių pristatė savo išvadas bei pasiūlymus. Balsuodami priimti šias ataskaitas ar ne, moksleiviai pasijuto tikrais europarlamentarais, mat galėjo nesutikti su pateikiamomis išvadomis, jas kvestionuoti, reikšti savo nuomonę balsuodami. Net dviems iš šešių diskusijose dalyvavusių grupių teko nusivilti, kai jų ataskaitos nebuvo patvirtintos, tačiau EP administratoriai paguodė, kad būtent tai yra tikroji demokratija.
Linksmesnė ir ne tokia sudėtinga „Euroscolos“ dalimi mokiniams pasirodė „Eurogame“ žaidimas, kurio metu mišrios moksleivių grupės turėjo rasti atsakymus į visomis ES kalbomis pateiktus klausimus. Keturios daugiausiai teisingų atsakymų pateikusios grupės tapo finalistais ir dėl geriausiųjų taurės rungėsi atsakinėdamos į klausimus plenarinių posėdžių salėje.
 |
| Moksleiviai prie Versalio rūmų. |
Ilgą dieną Europos parlamente vainikavo „Euroscola“ diplomų įteikimas ir Europos himnas, kuriam skambant buvo išneštos visų ES šalių vėliavos. O geriausiai pasirodžiusios grupės į namus išsivežė ir nugalėtojų taures.
Aplankė dar keturis miestus
Nors išvyka į „Euroscola“ buvo pagrindinis moksleivių tikslas, kelionės maršrutas buvo sudarytas taip, kad mokiniai spėtų pamatyti ir keletą Europos miestų. Tad mokiniai aplankė Drezdeną, pasižvalgė po žymius Cvingerio rūmus ir apžiūrėjo čia esančią Senųjų Meistrų dailės galeriją, kurioje eksponuojamas Rafaelio „Siksto Madonos“ paveikslas.
Visą dieną moksleiviai galėjo žavėtis Paryžiaus grožiu, aplankyti Luvro muziejų, kuriame svarbiausiu uždaviniu visiems buvo surasti Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Mokiniai spėjo pajusti ir Paryžiaus Dievo Motinos katedros (Notre-Dame de Paris) didingumą, pasikelti į Eifelio bokštą ir pamatyti daugybę kitų šio miesto objektų.
Moksleivių žingeidumas neleido aplenkti ir Versalio rūmų. Kelionė atgal iš Prancūzijos nespėjo prailgti, mat pakeliui buvo aplankytas vienas gražiausių Belgijos miestų – Gentas, didinga jo grafų pilis, miesto katedra ir įspūdingos architektūros senamiestis.
Galiausiai pasisvečiuota ir Amsterdame, kuriame labiausiai moksleivius nustebino intensyvus dviračių eismas, kai ne vienam teko pamindžikuoti vietoje norint pereiti gatvę. Amsterdamo grožį mokiniai pamatė ne tik vaikščiodami pėsčiomis, bet ir plaukdami laiveliu miesto kanalais.
Septynias dienas trukusi kelionė ir įveikti beveik 5000 kilometrų paliko nuovargio žymių moksleivių veiduose, tačiau visi iki vieno tvirtino, kad mielai pakartotų kelionę dar kartą.
