XVI–XX a. pr. susiformavusią Glitiškių dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 893) sudaro devyni objektai: rūmai, oficina, svirno liekanos, lobynas, spirito raugyklos pastatas, darbininkų namas, arklidė, kumetynas, parkas.
Dvaro rūmai (architektas Augustinas Kosakauskas (1731–1803) pastatyti 1826 m., vėliau keliskart rekonstruoti. Pastaraisiais metais buvo atlikta daug tvarkybos darbų, kurie orientuoti į dvaro rūmų išsaugojimą, struktūrinį stabilumą ir autentiškų detalių atkūrimą.
Glitiškių dvaro sodybos rūmų pastato kapitalinio remonto ir tvarkybos darbų (restauracija, remontas) projekto autorius – UAB „Šiltas namas“, projekto vadovas – Rimas Valeckas.
Pirmiausia buvo atliktas pastato stogo ir fasadų restauravimas. Stogas buvo visiškai pakeistas, atsižvelgiant į originalią architektūrą. Dvaro fasadai buvo kruopščiai atnaujinti: pašalintos neautentiškos detalės, atidžiai restauruota tinko danga, atlikta dažymo ir dekoratyvinių elementų atnaujinimo darbai.
Viduje buvo atlikti restauravimo darbai, kuriais siekta išsaugoti autentišką dvaro interjero estetiką. Tai apėmė lubų, sienų ir grindų atnaujinimą, o taip pat senovinių baldų ir kitų interjero detalių restauravimą. Pavyzdžiui, buvo atkurtos senosios freskos, tapybos darbai ir įvairios medžio drožybos detalės.
Darbus atliko UAB „Ekodora“. Rūmų valdytojas – Vilniaus rajono savivaldybė, naudotojas – Nemenčinės daugiafunkcinis centras.
Iš istorijos
Glitiškių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios. 1504 m. jis priklausė Ivaškevičiams, o vėliau Čižams. 1593 m. iš Mato Čižo dvarą nupirko Melchioras Petkevičius, o 1647 m. jį įsigijo Kupiškio seniūnas Vilhelmas Tyzenhauzas.
1718 m. Glitiškės pateko į Stanevičių rankas, po to atiteko Ašmenos statybininkui Jonui Hutorovičiui, kuris 1756 m. dvarą pardavė Mozyriaus pavieto pakamariui Mykolui Jelenskiui. Jelenskių giminė Glitiškių dvarą valdė iki Antrojo pasaulinio karo.
Dvaras rusų kariuomenės išgrobstytas dar per Pirmąjį pasaulinį karą. Per nacių okupaciją Glitiškių dvarą administravęs vokiečių okupacinės valdžios paskirtas V.Komaras maistu ir pašaru aprūpindavo Armijos Krajovos partizanus. 1944 m. birželio 20 d. šie surengė pasalą lietuvių savisaugininkams, kurių kuopa buvo dislokuota Paberžėje, 5 km nuo kaimo, 2 iš jų nukovė, 2 sužeistus nužudė.
Į Glitiškes atvykęs savisaugos kuopos vadas Petras Polekauskas (1908–1965) įsakė sušaudyti Glitiškių dvaro darbininkų šeimą, nurodžiusią Armijos Krajovos partizanams, kur slepiasi sužeistieji; jo įsakymu nužudyta ir daugiau Glitiškių dvaro gyventojų, buvo sulaikytas ir sušaudytas dvaro administratorius V.Komaras.
Glitiškių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios.
Paskutinio dvaro savininko Kazimiero Jelenskio likimas tragiškas – 1943 m. žuvo nacių koncentracijos stovykloje Osvencime. Rūmuose pokariu buvo įsikūrusi mokykla. Kiti pastatai, išskyrus oficiną ir spirito raugyklą, privatizuoti, dalis jų sunykę.
