Jau šešiolika Vilniaus skulptūrų kviečia vilniečius ir miesto svečius nepraeiti pro šalį, bet stabtelėti trumpam pokalbiui telefonu – tereikia turėti išmanųjų telefoną ir nuskenuoti prie skulptūros pritvirtintoje lentelėje esantį QR kodą ar įvesti į naršyklę nurodytą adresą. 2015 metais Vilnius tapo ketvirtuoju miestu pasaulyje, prakalbinusiu skulptūras, susilaukdamas ir „New York Times“ dėmesio.
Pasak MO muziejaus direktorės Mildos Ivanauskienės, „Vilniaus kalbančių skulptūrų projektas puikiai atitinka MO muziejaus misiją – skatinti pažinti mus supantį kultūros ir meno lauką bei padėti užsimegzti asmeniniam santykiui su vizualiuoju menu“.
Vilniaus kalbančių skulptūrų sezonas pradėtas ten pat, kur jis startavo 2015 metais – L. Stuokos-Gucevičiaus skvere. Sezono atidaryme netruko judesio, jį sukūrė Vilniaus šokio teatro „Low Air“ pasirodymas ir speciali „Gatvės gyvos“ ekskursija MO muziejaus nariams – MOdernistams.
„Low Air“ įkūrėjai Airida ir Laurynas Žakevičiai taip pat yra MOdernistai – ne tik gyvenime, kurdami spektaklius ir mokydami šokio vilniečius Low Air šokio mokykloje, bet ir palaikydami MO muziejaus idėją: „Labai laukiame MO muziejaus atidarymo dėl kelių priežasčių: esame šiuolaikinio meno fanatikai ir mylėtojai, o kiekvienos savo šokio kelionės metu stengiamės aplankyti ir modernaus meno muziejus svetur! Lietuvai tokio muziejaus labai reikėjo ir mes džiaugiamės tapę MOdernistais, norėdami mėgautis visomis muziejaus kūrybinėmis veiklomis. Džiaugiamės galėdami prisijungti prie skulptūrų prakalbinimo, nes niekas kitas skulptūros neprakalbins taip, kaip tai gali padaryti gyvas kūnas ir šokis“.
Šių metų spalio 18 d. atsidarysiantis MO muziejus, skelbdamas ketvirtąjį sezoną ne tik atnaujino visas lenteles, bet kartu su Lietuvos banku kviečia pasikalbėti ir su Vladu Jurgučiu.
Vladas Jurgutis buvo pirmasis Lietuvos banko valdytojas, daug prisidėjęs užtikrinant tarpukario Lietuvos pinigų stabilumą, lito įtvirtinimą šalies ūkyje. Jo dėka litas tapo viena stipriausių tuometinių Europos valiutų. „Lito tėvu“ vadinamam Vladui Jurgučiui paminklas yra nulietas iš išlydytų 50 lito centų monetų. Taip simboliškai pagerbta ir buvusi šalies valiuta, ir vienas pagrindinių jos kūrėjų. V. Jurgučio biustas pastatytas Lietuvos banko pastato nišoje Gedimino prospekte.
„Pinigas yra gyvenimui, o ne gyvenimas pinigui“. Taip dar prieš šimtmetį teigė vienas iškiliausių tarpukario Lietuvos ekonomistų Vladas Jurgutis, kurio daug tuomečių įžvalgų aktualios ir šiandien. Džiaugiamės, kad V. Jurgučio skulptūra prisijungia prie įstabaus kalbančių skulptūrų projekto ir pirmojo Lietuvos banko valdytojo mintis galės išgirsti bet kuris trumpam šalia stabtelėjęs praeivis. Prakalbindami Jurgučio skulptūrą siekėme atkurti tarpukario dvasią, o į klausantį žmogų kreiptis paties Jurgučio kadaise parašytais žodžiais“, – sakė Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius ir skulptūros V. Jurgučiui idėjos autorius Giedrius Simonavičius.
V. Jurgučio skulptūrai tekstą įgarsino aktorius Rimantas Bagdzevičius. Vlado Jurgučio biustą ir jo pagrindą sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.
MO muziejus prakalbino skulptūras, kuriose įkūnytos svarbios lietuvių istorinės asmenybės, kitų tautų atstovai, atspindintys Vilnių kaip multikultūrinį miestą, ir fikciniai personažai – pasakojimo apie Vilniaus miestą dalis. Skambučio metu klausytojai gali pažinti skulptūrose įamžintas asmenybes ar personažus, drauge – kultūrinį, istorinį ir architektūrinį Vilniaus paveldą, prisiminti miesto istoriją.
Skirtingus skulptūrų charakterius sukūrė žymūs rašytojai ir dramaturgai, o jų monologus įskaitė aktoriai, dainininkai, visuomenės veikėjai.
MO muziejus – (iki 2017 m. birželio 7 d. veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)). Tai Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva 2009 m. įsteigta viešoji įstaiga, veikianti kaip muziejus be sienų. Šiuo metu yra statomas muziejus Vilniaus centre (buvusioje kino teatro „Lietuva“ vietoje), kuris duris atvers 2018 metų rudenį. Tai yra pozityvus pokytis nusistovėjusiame Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes MO muziejus ne tik pristatys Lietuvos moderniojo meno kolekciją nuo 1950 metų iki šių dienų, bet burs bendruomenę, taps kultūros centru Vilniuje ir motyvuos būti aktyviais, drąsiais, laisvais ir kultūringais piliečiais.
