Italė feisbuke rašė nuo pirmadienio esanti Vilniuje, daug vaikštinėjanti po žiemišką Lietuvos sostinę, nes norinti pamatyti kiek įmanoma daugiau, pasisemti kuo daugiau įspūdžių.
„Nuo pat pradžių pastebėjau daugybę skirtumų su Italija, tačiau pozityvių. Pirmiausiai, man pasirodė neįtikėtina eismo dalyvių kultūra: pėstieji visuomet turi pirmenybę, automobiliai sustoja, man tebestovint ant šaligatvio!“ – gyrė Lietuvą ji.
Eismas, anot jos, Vilniuje sklandus, nedaug šviesoforų ir žiedinių sankryžų, daugybė kelių su itin saugiomis pėsčiųjų perėjomis.
Antras dalykas, kurį viešnia pastebėjo, yra tai, kad Vilnius labai švarus, šiukšlės nesimėto po kojomis (vienintelė šiukšlė, kurią aptiko ant senamiesčio grindinio, buvo traukinio bilietas – ir tas Italijos geležinkelių bendrovės „Trenitalia“).
Jai iš tiesų smalsu, kaip gi lietuviai sugeba išlaikyti tokią tvarką? „Ar šiukšlės surenkamos nuo kiekvienų durų? Aplink nepastebėjau daugybės šiukšliadėžių. Tiesa, Italijos miestus bjauroja konteineriai, skirti rūšiuojamoms atliekoms – popieriui, plastikui, stiklui ir pan.“, – lygino Lietuvą ir Italiją Daniela Silvestri.
Kitas dalykas, kuris ją maloniai nustebino, yra tai, kad nepastebėjo daugybės žaidimų automatų, kinų parduotuvių, masažo salonų, kur „gali patirti laimingą pabaigą“. „Prekybos centrų, parduotuvių skaičius man pasirodė adekvatus – Italijoje kai kur jų turime beveik daugiau nei gyventojų“, – teigė ji.
Prekybos centrų, parduotuvių skaičius man pasirodė adekvatus – Italijoje kai kur jų turime beveik daugiau nei gyventojų, – teigė ji.
Italė pajuto, kad žmonės nestresuoja tiek daug, neskuba ir nėra tokie pikti, kaip Italijoje. „Be to, vairuotojai signalizuoja rečiau nei spaudžia akceleratoriaus pedalą“, – atkreipė dėmesį ji.
Trumpai tariant, šis miestas italę iškart užbūrė. „Jame pasijutau saugi. Man smalsu, ar taip gyvena visas miestas, ar priemiesčiuose jis nėra kitoks? Prisipažinsiu, norėčiau gyventi tokioje vietoje. Italijos miestai, kuriuose lankiausi, man atrodo vis bjauresni“, – prisipažino Daniela Silvestri.
Vienintelis dalykas, kurio ji iš tiesų pasigedo, – nedidelių parduotuvių, pavyzdžiui, kepyklėlių, kokių gausu Italijoje. „Tai tiesa ar tiesiog jų nepastebėjau, nes buvau „ne tose“ vietose?“ – kėlė klausimą ji.
Kaune atrado „civilizaciją“
Viešnia, lankydamasi Lietuvoje, neaplenkė ir Kauno. Po trumpos kelionės į Kauną italė neslėpė susižavėjimo viešuoju transportu.
D.Silvestri portalui 15min papasakojo apie liūdną savo patirtį gimtinėje, kai šią vasarą turėjo važiuoti iš Bergamo į San Pellegrino Terme, už valandos kelio traukiniu esantį miestą. „Susidūriau su tūkstančiu problemų!“ – piktinosi ji. Mat vienoje kasoje pasakė, kad neparduoda užmiestinių bilietų, už maždaug 500 m esančioje kitoje – kad bilietų visai neparduoda, trečioje keliautoja tegavo tvarkaraštį, o bilietą teko pirkti pakistaniečiui priklausančiame kioske lauke.
„Apsukusi ne vieną ratą, kad gaučiau tvarkaraštį ir įsigyčiau bilietą, nenorėjau net pagalvoti, kas manęs laukia Vilniuje. Ką gi – nulis problemų! Tvarkaraštį radau internete, kartu – ir detalų maršruto bei stočių aprašymą. Bilietą įsigijau iš vairuotojo. Štai kas man yra civilizacija“, – apibendrino pašnekovė.
