Ne visi žino, kad tarp Kylio ir Klaipėdos besidriekianti linija yra seniausias Lietuvoje tebeveikiantis keltų maršrutas. „DFDS Seaways“ laivai šiuo metu kursuoja tarp Lietuvos ir Vokietijos bei atgal kiekvieną dieną – tuo pačiu maršrutu, kur lygiai prieš 30 metų plaukė pirmieji keleiviai ir kroviniai.
Kapitonas Henrikas įsitikinęs, kad šio maršruto populiarumo šaknys glūdi komandos juntamoje ypatingoje atsakomybėje: „Įgulai ir jos pasiruošimui nuo pat pradžių yra skiriamas ypatingas dėmesys, o man didžiulė garbė vadovauti ir prisidėti prie šios istoriškai svarbios krypties“, – rašoma keltų operatoriaus „DFDS Seaways“ pranešime spaudai.
– Kaip prasidėjo Jūsų karjeros kelionė jūroje?
– Susižavėjimas jūra atsirado dar vaikystėje, klausantis dėdės, kuris dirbo vyriausiu mechaniku Klaipėdos uoste ir dažnai atvažiuodavo manęs aplankyti. Gausiai dalindavosi įvairiausiomis istorijomis iš savo kasdienybės, kuri tuomet atrodė neįtikėtina. Taip pat visada būdavo pasitempęs ir gražiai įdegęs. Artimas santykis ir jaudinančios istorijos mane įkvėpė, ir aš tvirtai, be didelių svarstymų, pasirinkau karjeros kelią. Šiai svajonei buvo lemta greitai išsipildyti.
– Daugiau nei keturi dešimtmečiai jūroje – nepaprastas pasiekimas. Kas šioje veikloje Jus labiausiai žavėjo ir žavi šiandien?
– Jeigu mano darbas nedžiugintų, seniausiai nedirbčiau ir jau ketverius metus mėgaučiausi pensijos teikiamais privalumais. Kasdienybė yra intensyvi Klaipėdos–Kylio linijoje, o darbo dienos trukmė nenormuota dėl gamtos sąlygų ar nenumatytų krizinių situacijų, tačiau labai patinka pasikelti į kapitono tiltelį – ypač, kai oras gražus, o laivas pilnas krovinių ir gerai nusiteikusių keleivių. Jūra ir vanduo turi unikalų būdą užkariauti žmogaus širdį.
– Kokie yra įsimintiniausi karjeros momentai?
– Įsimintinų akimirkų buvo begalė, bet viena iš jų labai giliai įstrigusi. Keliavau aplink pasaulį maršrutu Ventspilis–Ventspilis. Pirmoji stotelė iš Latvijos jūrų uosto buvo ypač toli – Havana, Kuba. Tolimesni nurodymai liepė pasiekti Siatlo, Jungtinių Valstijų krantus, tai leido geriau pažinti Ramųjį vandenyną. Tuomet sekė Aliaska, Kamčiatka ir Irkutsko regionas.
Teko pamatyti daug nenupasakojimai didelių banginių, ledkalnių ir bandyti išsivaduoti iš ledo.
Kelionė truko apie tris su puse mėnesio, šis pasiplaukiojimas – ilgiausiais mano karjeroje. Teko pamatyti daug nenupasakojimai didelių banginių, ledkalnių ir bandyti išsivaduoti iš ledo, kuris siekė virš dviejų metrų. Šios kelionės pabaiga unikali – grįžimas į Ventspilį buvo pažymėtas istorine data, tuomet vyko Baltijos kelias. Nepakartojama patirtis ir prisiminimas.
– Ar galite papasakoti apie sudėtingiausią savo patirtį plaukiojant Klaipėda–Kylis maršrutu?
– Viena iš kebliausių ir problemiškiausių situacijų, kuri gali nutikti laive, yra gaisras. Įvairios aplinkybės gali sukelti šį pavojų: gedimas laivo variklio skyriuje, netvarkingi ir pažeisti kroviniai ar netinkamai prižiūrimi krovininiai automobiliai. Deja, per šiuos ilgus metus jūroje teko operatyviai užgesinti užsiliepsnojusius automobilius ar krovininių automobilių šaldymo įrenginius.
Siekiant užtikrinti visų saugumą, atidžiai tikriname kiekvieną krovinį ir transporto priemonę, kuri keliauja su mumis. O svarbiausias prioritetas kiekvienam įgulos nariui yra pratybos ir vidinių tvarkų išmanymas. Suvaldyti nenumatytus atvejus mes kruopščiai praktikuojamės kiekvieną savaitę, kad būtume pasiruošę užtikrinti keleivių, krovinių ir mūsų pačių saugumą visomis aplinkybėmis.
– Kokius įdomiausius svečius teko gabenti šiuo maršrutu į Klaipėdą?
– Per beveik tris dešimtmečius dirbant jūroje teko susipažinti su nesuskaičiuojamu kiekiu įdomių ir unikalių asmenybių. Moderniuose „DFDS Seaways“ laivuose šiuo metu telpa apie pusę tūkstančio keleivių, seniau šis skaičius nesiekdavo nė 300. Tačiau viena nepaprasta keliautojų grupė yra įstrigusi labiausiai. Ji užpildė beveik visas mūsų kajutes, o kelionė jūroje buvo pažymėta specialiu maistu ir jų pačių balsais bei gyva muzika.
Kelionių metu pavyko susipažinti su unikalių kelionių organizatoriumi, miestų merais ir net labai populiarios svogūnų šventės dalyviais, nugalėtojais. Tikiu, kad sąrašas tikrai dar pasipildys.
– Kaip per jūsų karjerą vystėsi jūrų pramonė ir kokius pokyčius matėte Klaipėda–Kylis maršrute?
– Pramonės šakoje įvyko didelė technologijų ir saugos priemonių pažanga. Šiais laikais labai daug informacijos pateikiame per skirtingus kompiuterius, navigacija tapo tikslesnė, aplinkosauginis sąmoningumas išaugo. Atsirado griežtesni vandens telkinių apsaugos reglamentai. Dėl šių aplinkybių keltai gali plaukti tiksliau, saugiau ir švariau.
Ši linija tarp Lietuvos ir Vokietijos visada buvo garsi, net įvairios ekonominės ar pasaulinės aplinkybės nesustabdo jos populiarumo ir patrauklumo.
Taip pat dirbant beveik 3 dešimtmečius šiame maršrute pasikeitė uostai, laivai ir net keleivių kiekiai. Ši linija tarp Lietuvos ir Vokietijos visada buvo garsi, net įvairios ekonominės ar pasaulinės aplinkybės nesustabdo jos populiarumo ir patrauklumo.
Vos prisijungus prie maršruto, plaukiojome su beveik dvigubai siauresniu ir trumpesniu laivu, bet augantis keleivių susidomėjimas skatino plėstis. Visi šie pokyčiai labai svarbūs kokybiškoms kelionėms tarp Lietuvos ir Vokietijos.