„Ir Lietuvos alpinistai, kalnų kopėjai, ir mūsų vyriausybinės institucijos dirba ranka rankon, reikia laukti ir tikėtis, kad lietuviškų viršūnių pavadinimai bus įteisinti geografiškai“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Kovo 11-osios akto signatarė, Lietuvos alpinizmo asociacijos narė, tarptautinės ekspedicijos „Karakolas – 2017“ dalyvė Irena Andrukaitienė.
Iš viso ekspedicijoje dalyvavo per 70 žmonių, dvi bevardes viršukalnes, kurios šiemet pakrikštytos lietuviškais vardais, pasiekė septyni alpinistai.
„Tą komandą aš vadinau mintyse, o po to ir garsiai septyniais samurajais“, – sakė septynetukui vadovavęs alpinistas Kęstutis Baleišis.
J.Basanavičiaus vardas suteiktas 4594 metrų aukščio viršukalnei, A.Vidugirio – 4780 metrų aukščio kalnui.
Nepriklausomybės aktą 1918 metais paskelbusios Lietuvos Tarybos pirmininko J.Basanavičiaus vardas vienai iš viršukalnių suteiktas norint paminėti Lietuvos šimtmetį, o iš Lietuvos kilusio kino kūrėjo A.Vidugirio vardas kitai viršukalnei parinktas dėl šios asmenybės saitų ir su Lietuva, ir su Kirgizija.
„Su vietos valdžia aptarta, kad garbingas Algimantas Vidugiris – kultūros veikėjas, režisierius, jis buvo nusipelnęs tiek Kirgizijos kultūrai, tiek, aišku, su mumis palaikydavo ryšį, tai būtent (sutarėme), kad atsirastų tokia kaip Vidugirio viršūnė, ir jinai vėlgi mūsų sportiškiausios grupės dėka atsirado“, – per spaudos konferenciją pasakojo ekspedicijos „Karakolas – 2017“ vadovas Algimantas Jucevičius.
Pagal alpinistų taisykles, pirmieji įkopusieji į bevardę viršūnę turi teisę ją pavadinti savo nuožiūra.
Tian Šanio kalnuose jau anksčiau kelioms viršukalnėms suteikti lietuviški vardai: čia jau yra Žalgirio, Vilniaus universiteto, Mažvydo, Nemuno, Lietuvos tūkstantmečio viršukalnės.
