„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Virtualios realybės žaidimas nukelia tarp A.Ramanausko-Vanago kovotojų

Novatoriškas Merkinės krašto muziejaus inicijuotas projektas – virtualios realybės žaidimas – nukelia į garsųjį 1945 m. gruodžio 15 d. įvykusį Merkinės mūšį. Pasak muziejaus direktoriaus Mindaugo Černiausko, kai šis projektas muziejuje buvo pristatytas šių metų Vasario 16-ąją, nuo to laiko muziejuje akivaizdžiai pagausėjo lankytojų. Daug kam tapo smalsu užsidėti virtualios realybės akinius, pasijusti tikrų įvykių apsuptyje, rankoje spausti ginklą ir aplink save matyti Adolfo Ramanausko-Vanago kovotojus. Kaip pastebi muziejininkas, tai daug įtaigiau, ypač moksleiviams, nei ilgai pasakoti istoriją, kuri ir taip visiems žinoma.
„Savo muziejaus lankytojams leidžiame pasinerti į virtualios realybės žaidimą, kur jie atsiduria tarp A.Ramanausko-Vanago ir jo kovos draugų“, – sako Merkinės krašto muziejaus vadovas M.Černiauskas
Merkinės krašto muziejaus vadovas Mindaugas Černiauskas prie virtualios realybės žaidimo plakato / Ramūno Guigos nuotr.

Prieš užpuolant Merkinę, žvalgo sudarytame plane buvo aiškiai sužymėti NKVD būstinės, pašto, kalėjimo, stribų ir komunistų bei kiti pastatai, kuriuos planuota užimti ar sunaikinti. Mintis užpulti Merkinėje įsitaisiusius okupantus A.Ramanauskui-Vanagui kilo 1945 m. spalį. Sprendimas pulti Merkinę priimtas A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai, tarp kurių buvo Marcinkonių bataliono vadas Lionginas Švalkus-Šernas. Kaip rašoma Lietuvos partizanų A apygardos Merkio rinktinės štabo metraštyje, Merkinės puolimas pradėtas gruodžio 15 d., 11 val., stipriai sningant.

Šaudyti į bažnyčioje esantį priešą partizanai negalėjo

„Balta raketa Vanagas duoda ženklą puolimui, ir vyrai sujuda. Užimami kapai. Vaidevutis vadovauja antram būriui ir puola kairiau, Vilniaus gatvės link. Pirmasis būrys tenka vadovauti Vanagui. Būrio vadu šiam būriui priskirtas Gailius. Užėmę kapus Vanago vyrai nesustodami puola toliau. Matomumas labai blogas, nes smarkiai sninga. Rusai ir istrebiteliai menkai laikosi ir slepiasi, – rašoma partizanų metraštyje, o toks vaizdas sukuriamas ir virtualios realybės žaidime.

– Užimami rusų namai. Užimamas paštas. Užimamas valsčius. Užimama milicija. Užimamas kalėjimas. Kooperatyvas lieka užpakaly. Antrasis būrys užima Vilniaus gatvę, bet blogiausiai – nutraukia ryšį su pirmuoju būriu ir visų kautynių metu Vaidevutis ryšiu nesirūpina. Vanagas įsako atnaujinti ryšį, bet vyrai neįgudę, to neįvertina ir nepadaro. Visi eina stati, nežino jokios manevrinės rikiuotės, ir tai labai pykino Vanagą, nors kaltinti ir nebuvo ko, nes apmokymas nebuvo galimas.

Ramūno Guigos nuotr./Žaidėjas pirmiausia atsiduria A.Ramanausko-Vanago bunkeryje
Ramūno Guigos nuotr./Žaidėjas pirmiausia atsiduria A.Ramanausko-Vanago bunkeryje

Atsišaudoma kulkosvaidžiais iš cerkvės ir bažnyčios bokštų bei vidaus. Briedžio taikli ugnis nutildo cerkvę, bet bažnyčios liesti Vanagas nedrįsta, nes tai šventa visų tikinčiųjų vietovė, taip pat ir visų partizanų. Sutinkama geriau aukotis, bet bažnyčios neliesti. Šūviai iš bažnyčios, kuria pasinaudoja išgamos, pakerta Senovaitį, Putiną, Milžiną, Siaubą ir Šviedrį – sužeidžia Audrą.“

Pažintis su Vanagu jo bunkeryje

Kaip pasakojo M.Černiauskas, planuojant žaidimo scenarijų, remtasi istorine medžiaga ir Lietuvos partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atsiminimais. Su juo užsidėję virtualios realybės akinius lankytojai ir susipažįsta pirmiausia – keletą akimirkų gali stebėti, kaip jis rašo dienoraštį, gali pasižvalgyti po bunkerį, sužinoti šio mūšio ir Laisvės kovotojų priešistorę.

Ramūno Guigos nuotr. / Viena iš žaidimo scenų
Ramūno Guigos nuotr. / Viena iš žaidimo scenų

Vėliau veiksmas persikelia į centrinę miestelio aikštę, taip pat Merkinės bažnyčios prieigas, kur vyksta mūšiai. Būtent cerkvė ir bažnyčia, taip pat tiltas per Nemuną, iš kur turėjęs ateiti pastiprinimas (bet jo nesulaukta) A.Ramanausko atsiminimuose minimi kaip svarbiausi partizanams kelią pastoję objektai. Virtualioje realybėje iš bažnyčių bokštų skriejanti ugnis žaidėją veikia emociškai. Gerai, kad jam į ranką taip pat įduodamas ginklas: į priešą mūšio įkarštyje galima nusitaikyti virtualiu „Lugger“ pistoletu, vokišku „Mauser“ karabinu bei mesti dūminę granatą į priešo tanketę. Dešimties minučių virtualioje realybėje visiškai pakanka įsijausti į dramatiškus laikus.

„Kuriant žaidimą gelbėjo ir kiti šaltiniai (pvz., vienas okupacinėms struktūroms tarnavęs saugumietis savo atsiminimuose apie Merkinės mūšį rašė, kad partizanai puolė Merkinę dainuodami). Paminėta netgi konkreti daina „Vilniaus kalneliai“. Tad neatsitiktinai dainos fragmentas įkeltas į mūšio sceną. Atkuriant karo metais sugriauto miestelio aplinkas, gelbėjo negausios, tačiau išraiškingos subombarduotos Merkinės fotografijos, taip pat Lietuvos ypatingame archyve saugomas 1945 m. Merkinės planas, kurį partizanams prieš puolimą parūpino jų žvalgas“, – teigė M.Černiauskas. Beje, šis planas publikuojamas neseniai Merkinės krašto muziejaus išleistoje knygoje „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje“ (sudarytojas Žygimantas Buržinskas).

Merkinės krašto muziejus / Viena virtualios realybės aplinkų: Merkinės centrinė aikštė 1945 m. gruodžio 15 d.
Merkinės krašto muziejus / Viena virtualios realybės aplinkų: Merkinės centrinė aikštė 1945 m. gruodžio 15 d.

Šis emociškai paveikus žaidimas įgyvendintas prisidedant Vasario 16-osios fondui, Lietuvos kultūros tarybai bei Varėnos rajono savivaldybės administracijai. „Tokios naujovės Lietuvos muziejuose nėra retenybė, tačiau net ne visi didesni muziejai gali pasiūlyti virtualios realybės turinį savo lankytojams. Tai susiję su tokių projektų brangumu bei kvalifikacija, – sakė M.Černiauskas, su bendraminčiais kūręs ir žaidimo scenarijų.

– Projektas nebuvo paprastas. Scenarijaus sukūrimas nebuvo sudėtingiausia projekto dalis. Daug sudėtingesni dalykai prasidėjo, kai kompiuterine grafika reikėjo atkurti sugriauto miestelio aplinką, sukurti personažus, jų aprangą, ginklus, įrašyti jų judesius, balsus, visa tai suprogramuoti ir padaryti, kad viskas veiktų sklandžiai.

Tad neatsitiktinai projekto įgyvendinimui buvo pasitelktas tokių projektų įgyvendinimo patirtį turintis UAB „MultimediaMark“ kolektyvas. Prie aplinkos ir veikėjų rekonstrukcijų dirbo Tomas Vasiliauskas, Marius Griškevičius, Nerijus Juronis, Jokūbas Bernotas, Paulius Svirskis, Silverijus Maikštėnas, Torbjørnas Jahras. Jiems gelbėjo muziejininko Žygimanto Buržinsko dar 2018 m. sukurtos Merkinės centrinės aikštės pastatų rekonstrukcijos. Programavimo darbus atliko Paulius Kšivickis.“

Merkinės krašto muziejaus archyvo (R.Griškevičienės) nuotr. / Dalis žaidimo kūrėjų komandos Merkinėje: (iš kairės) rekonstruktorius, programuotojas Tomas Vasiliauskas, Mindaugas Černiauskas, „MultimediaMark“ vadovas Vytautas Švėgžda ir Paulius Kšivickis
Merkinės krašto muziejaus archyvo (R.Griškevičienės) nuotr. / Dalis žaidimo kūrėjų komandos Merkinėje: (iš kairės) rekonstruktorius, programuotojas Tomas Vasiliauskas, Mindaugas Černiauskas, „MultimediaMark“ vadovas Vytautas Švėgžda ir Paulius Kšivickis

A.Ramanausko-Vanago personažą įgarsino „Keistuolių teatro“ aktorius Gintautas Ulmis. Partizaną Beržą – M.Černiauskas; Senovaitį – T.Vasiliauskas; Uosį – aktorius ir bardas Mindaugas Valiukas. Įžangos ir pabaigos monologams panaudoti A.Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ tekstai.

Virtualios realybės žaidimo anonsas

Merkinės krašto muziejus / Partizanų ginklų rekonstrukcijos virtualiame žaidime
Merkinės krašto muziejus / Partizanų ginklų rekonstrukcijos virtualiame žaidime

Šis žaidimas – dar vienas būdas Merkinėje įamžinti A.Ramanauską-Vanagą (1918–1957) – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė pogrindžio kovoms Dzūkijoje ir ypač Merkinės apylinkėse. Praėjusiais metais muziejaus iniciatyva pagal garsiąją Vanago nuotrauką su dviem prijaukintais paukštvanagiais ant pečių jau yra sukurtas ir nulietas bronzinis paminklas šiam partizanui. Išrinktoje miestelio kalvelėje jau atlikti archeologiniai tyrimai. Taigi šią vasarą paminklas bus iškilmingai atidengtas.

Gražinos Pigagaitės nuotr. / A.Ramanauskas-Vanagas
Gražinos Pigagaitės nuotr. / A.Ramanauskas-Vanagas

Straipsnių ciklą „Miestelių istorijos. Muziejus duris atvėrus“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“