Prieš užpuolant Merkinę, žvalgo sudarytame plane buvo aiškiai sužymėti NKVD būstinės, pašto, kalėjimo, stribų ir komunistų bei kiti pastatai, kuriuos planuota užimti ar sunaikinti. Mintis užpulti Merkinėje įsitaisiusius okupantus A.Ramanauskui-Vanagui kilo 1945 m. spalį. Sprendimas pulti Merkinę priimtas A apygardos vado Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vadavietėje po to, kai 1945 m. gruodžio 4 d. Puvočiuose žuvo trys partizanai, tarp kurių buvo Marcinkonių bataliono vadas Lionginas Švalkus-Šernas. Kaip rašoma Lietuvos partizanų A apygardos Merkio rinktinės štabo metraštyje, Merkinės puolimas pradėtas gruodžio 15 d., 11 val., stipriai sningant.
Šaudyti į bažnyčioje esantį priešą partizanai negalėjo
„Balta raketa Vanagas duoda ženklą puolimui, ir vyrai sujuda. Užimami kapai. Vaidevutis vadovauja antram būriui ir puola kairiau, Vilniaus gatvės link. Pirmasis būrys tenka vadovauti Vanagui. Būrio vadu šiam būriui priskirtas Gailius. Užėmę kapus Vanago vyrai nesustodami puola toliau. Matomumas labai blogas, nes smarkiai sninga. Rusai ir istrebiteliai menkai laikosi ir slepiasi, – rašoma partizanų metraštyje, o toks vaizdas sukuriamas ir virtualios realybės žaidime.
– Užimami rusų namai. Užimamas paštas. Užimamas valsčius. Užimama milicija. Užimamas kalėjimas. Kooperatyvas lieka užpakaly. Antrasis būrys užima Vilniaus gatvę, bet blogiausiai – nutraukia ryšį su pirmuoju būriu ir visų kautynių metu Vaidevutis ryšiu nesirūpina. Vanagas įsako atnaujinti ryšį, bet vyrai neįgudę, to neįvertina ir nepadaro. Visi eina stati, nežino jokios manevrinės rikiuotės, ir tai labai pykino Vanagą, nors kaltinti ir nebuvo ko, nes apmokymas nebuvo galimas.
Atsišaudoma kulkosvaidžiais iš cerkvės ir bažnyčios bokštų bei vidaus. Briedžio taikli ugnis nutildo cerkvę, bet bažnyčios liesti Vanagas nedrįsta, nes tai šventa visų tikinčiųjų vietovė, taip pat ir visų partizanų. Sutinkama geriau aukotis, bet bažnyčios neliesti. Šūviai iš bažnyčios, kuria pasinaudoja išgamos, pakerta Senovaitį, Putiną, Milžiną, Siaubą ir Šviedrį – sužeidžia Audrą.“
Pažintis su Vanagu jo bunkeryje
Kaip pasakojo M.Černiauskas, planuojant žaidimo scenarijų, remtasi istorine medžiaga ir Lietuvos partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atsiminimais. Su juo užsidėję virtualios realybės akinius lankytojai ir susipažįsta pirmiausia – keletą akimirkų gali stebėti, kaip jis rašo dienoraštį, gali pasižvalgyti po bunkerį, sužinoti šio mūšio ir Laisvės kovotojų priešistorę.
Vėliau veiksmas persikelia į centrinę miestelio aikštę, taip pat Merkinės bažnyčios prieigas, kur vyksta mūšiai. Būtent cerkvė ir bažnyčia, taip pat tiltas per Nemuną, iš kur turėjęs ateiti pastiprinimas (bet jo nesulaukta) A.Ramanausko atsiminimuose minimi kaip svarbiausi partizanams kelią pastoję objektai. Virtualioje realybėje iš bažnyčių bokštų skriejanti ugnis žaidėją veikia emociškai. Gerai, kad jam į ranką taip pat įduodamas ginklas: į priešą mūšio įkarštyje galima nusitaikyti virtualiu „Lugger“ pistoletu, vokišku „Mauser“ karabinu bei mesti dūminę granatą į priešo tanketę. Dešimties minučių virtualioje realybėje visiškai pakanka įsijausti į dramatiškus laikus.
„Kuriant žaidimą gelbėjo ir kiti šaltiniai (pvz., vienas okupacinėms struktūroms tarnavęs saugumietis savo atsiminimuose apie Merkinės mūšį rašė, kad partizanai puolė Merkinę dainuodami). Paminėta netgi konkreti daina „Vilniaus kalneliai“. Tad neatsitiktinai dainos fragmentas įkeltas į mūšio sceną. Atkuriant karo metais sugriauto miestelio aplinkas, gelbėjo negausios, tačiau išraiškingos subombarduotos Merkinės fotografijos, taip pat Lietuvos ypatingame archyve saugomas 1945 m. Merkinės planas, kurį partizanams prieš puolimą parūpino jų žvalgas“, – teigė M.Černiauskas. Beje, šis planas publikuojamas neseniai Merkinės krašto muziejaus išleistoje knygoje „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje“ (sudarytojas Žygimantas Buržinskas).
Šis emociškai paveikus žaidimas įgyvendintas prisidedant Vasario 16-osios fondui, Lietuvos kultūros tarybai bei Varėnos rajono savivaldybės administracijai. „Tokios naujovės Lietuvos muziejuose nėra retenybė, tačiau net ne visi didesni muziejai gali pasiūlyti virtualios realybės turinį savo lankytojams. Tai susiję su tokių projektų brangumu bei kvalifikacija, – sakė M.Černiauskas, su bendraminčiais kūręs ir žaidimo scenarijų.
– Projektas nebuvo paprastas. Scenarijaus sukūrimas nebuvo sudėtingiausia projekto dalis. Daug sudėtingesni dalykai prasidėjo, kai kompiuterine grafika reikėjo atkurti sugriauto miestelio aplinką, sukurti personažus, jų aprangą, ginklus, įrašyti jų judesius, balsus, visa tai suprogramuoti ir padaryti, kad viskas veiktų sklandžiai.
Tad neatsitiktinai projekto įgyvendinimui buvo pasitelktas tokių projektų įgyvendinimo patirtį turintis UAB „MultimediaMark“ kolektyvas. Prie aplinkos ir veikėjų rekonstrukcijų dirbo Tomas Vasiliauskas, Marius Griškevičius, Nerijus Juronis, Jokūbas Bernotas, Paulius Svirskis, Silverijus Maikštėnas, Torbjørnas Jahras. Jiems gelbėjo muziejininko Žygimanto Buržinsko dar 2018 m. sukurtos Merkinės centrinės aikštės pastatų rekonstrukcijos. Programavimo darbus atliko Paulius Kšivickis.“
A.Ramanausko-Vanago personažą įgarsino „Keistuolių teatro“ aktorius Gintautas Ulmis. Partizaną Beržą – M.Černiauskas; Senovaitį – T.Vasiliauskas; Uosį – aktorius ir bardas Mindaugas Valiukas. Įžangos ir pabaigos monologams panaudoti A.Ramanausko-Vanago atsiminimų „Partizanų gretose“ tekstai.
Virtualios realybės žaidimo anonsas
Šis žaidimas – dar vienas būdas Merkinėje įamžinti A.Ramanauską-Vanagą (1918–1957) – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarą, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį skyrė pogrindžio kovoms Dzūkijoje ir ypač Merkinės apylinkėse. Praėjusiais metais muziejaus iniciatyva pagal garsiąją Vanago nuotrauką su dviem prijaukintais paukštvanagiais ant pečių jau yra sukurtas ir nulietas bronzinis paminklas šiam partizanui. Išrinktoje miestelio kalvelėje jau atlikti archeologiniai tyrimai. Taigi šią vasarą paminklas bus iškilmingai atidengtas.
Straipsnių ciklą „Miestelių istorijos. Muziejus duris atvėrus“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba